"XXI amžiaus" priedas jaunimui, 2004 m. sausio 16 d., Nr. 1 (50)

PRIEDAI









Paauksuotos mintys iš visur

- Jūs nesulauksite žilų plaukų, - sako čigonė karininkui.

- Ką, nejaugi aš taip anksti mirsiu?

- Ne. Jūs anksti nupliksit.

 

Skrenda lėktuvas su desantu virš Čečėnijos. Instruktorius prieina prie desantininkų.

- Pasiruošęs?

- Taip.

- Eina!

- Pasiruošęs?

- Taip!

- Eina!

- Pasiruošęs?

- Ne, - atsako prikimęs balsas, - gerklę skauda, sergu.

- Vis tiek eini!

Desantininkas priešinasi, instruktorius stengiasi išstumti. Šaukia į pagalbą lakūną. Prasideda grumtynės, sudaužo lempą. Tamsu. Pagaliau pasisekė išstumti.

- Stiprus, velnias!- sako lakūnas džiaugdamasis.

- Ta-aip! Matyt, sportininkas buvo, - atsako prikimęs balsas.

 

Praporščikas eina į medicinos komisiją. Okulistas liepia užmerkti kairę akį. Rodo raides. Praporščikas tyli.

- Uždenkite dešinę akį!

Praporščikas vėl tyli.

- Tai ką, esate neregys, - susirūpino okulistas.

- Ne-e. Matau aš puikiai. Tik va, užmiršau, kaip tos raidės vadinamos...

 

Seniai žinoma, kad žydai į klausimą atsako klausimu. Kartą Izraelyje priėmė naują armijos įstatymą, draudžiantį atsakyti klausimu į klausimą. Nes atsitiko toks kuriozinis atvejis - į karininko klausimą kareiviui, kur jis buvo šią naktį, tas nekaltu balsu paklausė: ,,O ką - nejaugi naktį buvo ataka?“

 

Grįžta vaikinas į gimtąjį kaimą iš armijos. Visi apspinta - kaip ten, kokia tvarka?

- A! Tikras idiotizmas!

- Kaip tai? Papasakok!

- Rytoj parodysiu.

Rytas, 4 val., vos švinta. Pasigirsta galingi varpo dūžiai. Skambino tol, kol subėgo visas kaimas. Kareivis ir sako:

- Mes su tėvu dabar važiuosim malkų. Likusieji - išsivaikščiot!

 

Žydą paėmė į armiją, į Budiono pulką. Tas tuoj tėvams siunčia telegramą: ,,Skubiai išsiųskit 200 rub., nes tarnauju raitelių kuopoje, reikia pirkti arklį“.

Po kelių dienų gauna telegramą: ,,Pinigų nesiunčiam, nes negavom tavo telegramos. Žiūrėk, kad nepaskirtų į tankų dalinį ir netektų pirkti tanko!“

 

- Kapitone, mes skęstam!

- Kiek mylių iki artimiausios žemės?

- Dvi mylios.

- Kuria kryptimi?

- Vertikalia.

 

Dialogas tarp rusų ir amerikiečių karo ministrų.

- Mes jums bakteriologinį ginklą užleisim. Tada visa, kas gyva, žus, o visi turtai liks, - giriasi amerikietis.

- O mes jums nusiųsim batalioną praporščikų, - sako rusas. - Tada visi jūsų turtai dings, o kas gyva - liks.

 

Kapitonas įrašė laivo žurnale: ,,Šiandien bocmanas buvo girtas“. Bocmanas įsižeidė ir pareiškė, kad tai buvo vienintelis atvejis.

- Gal ir taip, - sako kapitonas. - Bet aš privalau užfiksuoti net ir vienintelius atvejus.

Vėliau laivo žurnale atsirado įrašas: ,,Šiandien kapitonas buvo blaivus“.

 

TASS’o pranešimas: ,,Vakar 18.00 val. keturios kinų divizijos, palaikomos tankų ir aviacijos, perėjo sieną ir užpuolė taikiai besiganantį tarybinį traktorių.

Traktorius kaip viesulas nubloškė klastingus užpuolėjus, sunaikino aštuonis lėktuvus, 30 tankų ir 1000 užpuolikų. Po to jis išskleidė sparnus ir nuskrido.

Vyriausybė perspėja: jei ir toliau kinai pažeidinės tarybų šalies sieną, mes būsime priversti išleisti į laukus kombainą“.

 

Drauge praporščike, pas tave žmona atėjo.

- Ne pas ,,tave“, o pas ,,jus“.

- Pas mus jau vakar buvo.

 

Du praporščikai tariasi, ką nupirkti karininkui dovanų gimtadienio proga.

- Klausyk, nupirksiu jam knygą!

- O kam? Jis jau vieną turi.

 

Prieš kursantus stovi pulkininkas ir barasi:

- Jei jūs tokie buki, kad negalit atsiminti vado įsakymų, nusipirkite bloknotą ir viską rašykitės, kaip kad aš darau!

 

Senais laikais, kai pirmykščiai žmonės medžiojo mamutus, vienas iš laukinių pasiūlė apsupti žvėrį ir įvaryti į spąstus. Taip atsirado viršininkai (vadai).

Kai visi pavalgė žvėrienos, vienas pasiūlė likučius nunešti į šaltą olą. Taip atsirado intendantai.

Bet kai žmonės rytojaus dieną atėjo prie olos, ten nieko neberado. Taip atsirado praporščikai.

 

Į statybos organizaciją grįžo po armijos kareivis.

- Ką tu moki dirbti?

- Galiu kasti.

- O ką dar?

- Galiu nekasti.

 

Senutė banke turi pasirašyti čekį, bet nežino, kaip tą padaryti.

- Pasirašykit taip, kaip visada pasirašote laiškus.

Senutė linktelėjo ir ant čekio parašė: ,,Bučiuoju jus visus, Jus mylinti teta Agata“.

 

Sovietų turistė užsienyje užėjo į juvelyrinę parduotuvę. Ilgai žiūrinėjusi klausia:

- Kiek kainuoja šitas žiedas?

- Tris tūkstančius dolerių.

- O rubliais?

- Apie penkiasdešimt tūkstančių.

- Oho! O šitas?

- Du ,,oho“.

 

Vyksta tarptautinis gyvūnų apsaugos veikėjų simpoziumas. Darbotvarkėje - ,,Humaniškas gyvulių skerdimas“.

Prancūzų atstovas:

- Mūsų šalyje gyvulius elektra užmuša. Greitai ir neskausmingai.

Anglas:

- Mes juos pirmiausia užmigdome. O paskui nuduriame. Jie nieko nejaučia.

Rusas:

- Pas mus, atrodo, sprogdina, nes parduotuvėse tik galvos ir kanopos.

Parengė Lilijana MIŠKINIENĖ

 

Atgal | Pirmasis puslapis | XXI amžius | Redakcija