Ateitininkai susipažino
su Lenkijos lietuviais
|
Studentai ateitininkai Seinų
kultūros namuose |
Sausio 24 28 dienomis vyko studentų ateitininkų
žiemos akademija Punske, Lenkijoje. Jos metu stengtasi artimiau
susipažinti su Lenkijos lietuviais, jų kasdienybe, kultūra, problemomis.
Ateitininkų federacija yra nevyriausybinė organizacija,
gyvuojanti jau beveik šimtmetį pagal penkis principus katalikiškumą,
šeimyniškumą, tautiškumą, visuomeniškumą ir inteligentiškumą.
Šį kartą į stovyklą susirinkę studentai daugiausia dėmėsio skyrė
trečiajam principui. Jie nusprendė pasidomėti, kaip gyvena jų
tautiečiai užsienyje.
Nedaug kas Lietuvoje žino, kad Punske net 80
proc. gyventojų lietuviai. Dažnai kyla klausimas, dėl kurio
punskiečiai labai pyksta: o kaip jūs čia atsiradote? Atsiradote
netinkamas žodis. Senovėje šiame krašte gyveno jotvingiai. Nuo
XV amžiaus iki 1795 metų teritorija priklausė LDK, po to atsikūrusiai
nepriklausomai Lietuvos valstybei. Tik 1920 metais nubrėžta demarkacinė
linija atskyrė ją nuo Lietuvos ir šitaip istoriškai susiklostė,
kad šiandien punskiečiai gyvena Lenkijoje.
Ateitininkus vietiniai gyventojai priėmė labai
šiltai. Į kvietimą susitikti, padiskutuoti ir atsakyti į svečių
klausimus apie tautiškumą noriai atsiliepė Lenkijos lietuvių bendruomenės
valdybos pirmininkas A.Vaicekauskas, lietuviško žurnalo Aušra
redaktorė I.Gasperavičiūtė ir spaustuvės direktorius R.Vitkauskas.
Miestelyje esančioje leidykloje spausdinami lietuviški leidiniai
Aušra, Suvalkietis, Pasaulio lietuvis, vaikams Aušrelė.
Punsko savivaldybėje studentus sutiko valsčiaus viršaitis V.Liškauskas.
Jis pasakojo, kad tądien turėjo paaiškėti, ar valstybės valdžia
sutiks patraukti iš Punsko užkardą 1998 metais įkeldintą pasieniečių
dalinį. Vietiniai gyventojai, prieštaraudami tokiam, jų nuomone,
nenatūraliam bandymui įbrukti į jau seniai susiformavusią nedidelę
lietuvišką visuomenę 33 lenkų pasieniečius, surinko ir išspausdino
didžiulį kiekį su šiuo klausimu susijusios medžiagos straipsnius
Lenkijos, Lietuvos ir kitų šalių spaudoje, teisinius dokumentus,
peticijas su gyventojų parašais.
Ateitininkai Punske sužinojo ir kitą aktualią
problemą: nuolat mažinamas mokyklų su lietuvių mokomąja kalba
skaičius. Vien tik vasario mėnesį rengiamasi uždaryti dvi tokias
mokyklas netoli esančiuose kaimuose. Kalbinti Punsko lietuviškos
mokyklos moksleiviai pasakojo, kad turi mokytis dvi Lenkijos
ir Lietuvos istorijas, o geografijos, pagal Lenkijos švietimo
ministrės potvarkį, mokosi lenkų kalba. Daug moksleivių, baigę
vidurinę mokyklą, norėtų stoti į Vilniaus aukštąsias mokyklas,
bet baiminasi, kad, kaip ir praėjusiais metais, neteisingai bus
perskaičiuoti egzaminų pažymiai ir įstoti nepavyks.
Visi sutikti žmonės vienbalsiai tvirtino, kad
labai reikia moralinio ir politinio Lietuvos palaikymo, užtarimo
prieš vis naujus barjerus statančią Lenkijos valdžią. Paklausti
apie finansinę paramą, sakė, kad kol kas pinigų lyg ir netrūksta.
Svečiai buvo sužavėti punskiečių nuoširdumu, atkaklumu, aktyvumu.
Palyginus juos ir gimtinėje gyvenančius lietuvius, peršasi išvada
Lenkijos lietuviai labiau saugoja ir puoselėja savo tautiškumą,
galbūt dėl nuolatinių iššūkių ir grėsmės išnykti.
Ina PODKORYTOVA
© 2004 "XXI
amžius"