Žvilgsniai

Moksleivio įvaizdis
interneto puslapiams

Janina SEMAŠKAITĖ

LNK „Srovės“ atkreipė dėmesį į nepilnamečių problemas, kurių nenori matyti tėvai ir dėl kurių nelengva kaltinti vien tik jaunuolius, nors dėl to, kas nutiko vienoje Telšių mokykloje, moksleiviai tikrai kalti.

Visos „Srovių“ laidos, vedamos Audrės Kudabienės, susilaukia ypatingo žiūrovų dėmesio ir palankaus vertinimo dėl laidos vedėjos bešališkumo, atsargumo komentuojant įvykius, takto ir supratimo bei užuojautos, kai šito reikia nukentėjusiajam. Šį kartą laidos vedėja paliko teisę ir žiūrovui spręsti, kuo kalti nepilnamečiai, ar bausti juos ir kaip bausti?

Laidos vedėja leido žiūrovui spręsti, kas kaltas dėl to, jog mūsų nepilnamečiai be priežasties gali sumušti savo mokslo draugą, nufilmuoti muštynių sceną ir netgi paskleisti plačiajam pasauliui per internetą. Mat šitas paauglių „meninis“ filmukas, pasirodo, ne vaidyba, nes būta tikrų, iš anksto suplanuotų muštynių. Tą patvirtino ir pats moksleivis Edvinas, sumušęs klasės draugą: „Muštynės buvo tikros…“ Taigi ne režisuotos. Už ką sumuštas draugas?

Šiaip – už nieką. Nepatinka jis, ir viskas. Nė vienas iš kaltininkų to objektyviai paaiškinti negalėjo. Edvinas, pasikvietęs draugą į berniukų tualetą „pasikalbėti“, talžė jį per veidą įstūmęs į kampą, o jo bendražygis Edgaras, irgi iš anksto žinojęs apie muštynes, filmavo skaitmeniniu fotoaparatu. Kaip prisipažino Edvinas, dabar jie abu norėtų būti mušamojo vietoje, deja… Kelių minučių filmukas buvo išdalytas bendramoksliams, paskui pavadinimu „Vaikas žudiko veidu“ išplatintas interneto puslapiuose ir, „šedevro“ kūrėjams nesitikint, pateko į policijos rankas. Paauglių namuose buvo padaryta krata.

Aišku, kilo skandalas, mokyklos taryba nutarė pašalinti abu mokinius iš mokyklos, tačiau laukia, ką pasakys policijos darbuotojai, išanalizavę labai trumpą filmuką: kiek smūgių, kur suduota, kiek pakenkė ar nepakenkė sumuštojo sveikatai. Kaip sakoma, kiekvienas dirba savo darbą ir kaltės dydį matuoja savo požiūriu. Tačiau byla bus, belieka palaukti.

Edvinas atsiprašė sumušto draugo ir jo tėvų, bet nukentėjusio mokinio tėvai reikalauja, kad ir mušeikos bei „operatoriaus“ tėvai atsiprašytų visos šeimos. Deja, abiejų vaikinų tėvai uždarbiauja užsienyje, kaip įprasta sakyti, - ne iš gero gyvenimo.

Sužinojus kai kurias įvykio detales, kyla abejonė, ar tikrai nepilnamečių tėvai skursta? Edgaras savo bendramokslio pažeminimą ir muštynes filmavo brangiu skaitmeniniu fotoaparatu, kurį jam nupirko tėvas. Būtų nujautęs, į kokias lankas nukreips fotoobjektyvą sūnus, gal nė nebūtų pirkęs.

Laidos vedėja neskubėjo kategoriškai vertinti: paaugliai – ne iš amoralių šeimų, abiejų tėvai dorai dirba ir šiuo metu labai norėtų būti ne užsienyje, bet šalia vaikų ir juos ginti. Kol kas mokinius gina tik mokyklos direktorius, nes abu nusikaltę berniukai iki šiol jokių problemų nekėlė. Bėda, kad abiejų nepilnamečių tėvai dirba užsienyje ir vaikams palikta laisvė. Tiesa, Edvinas – vienas pažangiausių mokinių klasėje, Edgaras irgi gerai mokosi, todėl direktorius norėtų palikti juos mokykloje, tačiau dabar jo nuomonė nebeturi galios. Mokyklos taryba nusprendė tik kol kas palikti vaikus mokykloje, iki paaiškės tiriančių šį įvykį pareigūnų išvados.

Suprantama direktoriaus nuostata: mokykla turi dirbti ne tik su „angelais“, bet ir su konfliktiškais mokiniais. Nemanau, kad policijos pareigūnai, kuriems, be abejonės, gerokai atsibodo nepilnamečių peštynės ir sukruvinti veidai, skubėtų vaikinus bausti. Todėl pasidomėjau, kaip įvykį vertina žiūrovai.

- Iš tokių ir užauga galvažudžiai! Dabar sumušė mokyklos draugą, rytoj už kelis litus smaugs senukus.

- Reikėtų pirma tėvus į kaltinamųjų suolą sodinti: per tą didžiulį norą kuo greičiau pralobti visi šiandien užmiršta šeimą ir pareigą.

- Televizija kalta! Žiniasklaida! Nėra dienos be kruvino filmo, žudynių ir ištvirkavimo. Užauginom besielių, bejausmių mankurtų kartą.

- Jei sūnaitėlis pats būtų tą brangų fotoaparatą kruvinais delnais užsidirbęs, gal pagalvotų, ką su juo daryti. O jeigu abudu lyderiai patys būtų gerai į kailį gavę, nereikėtų savo bendramokslių nei mušti, nei žeminti.

- Rytoj šitoks, susitaręs su bendraminčiu, pakvies draugę „pasimylėti“ ir nufilmavęs pasiųs juostą internetui.

Ir… pagaliau tradicinis, amžinai kaltinantis klausimas:

- O kur tuo metu buvo pedagogai?

Argi visi kalti, kad vaikinai neturi savo galvos?

Nors pedagogai negali ir neprivalo budėti kiekviename mokyklos tualete visą dieną, tačiau moralės, dorovės ir pilietiškumo arimai – tikrai jų pareiga. Ir, beje, kasdieninė. Tik nenoriai dirbama. Mokytojams tikrai sunku apsaugoti mokinius nuo narkotikų ir kruviniausių, iškrypėlius rodančių kino filmų, kurie turi neigiamos įtakos socialiai nesubrendusiems paaugliams. Be to, nelengva į mokyklą prisišaukti pabendrauti su moksleiviais žmones, kurie tikrai turėtų ką jaunimui pasakyti. Vieni nebenori kalbėti, nes patys viskuo nusivylė, kiti nenori būti pienburnių apspjaudyti. O kas šiandien yra mokytojas, mokinio akimis žiūrint? Taigi – vargšų vargšas, neturtėlis, dirbantis už aplaižytą algelę. Arba pensininkas, dejuojantis, kad nepragyvena ir priverstas dirbti, kai jau seniai turėtų aname pasaulyje būti? Nagi, suraskit mokykloje paprastą mokytoją, kuris už algelę įstengtų tokį skaitmeninį fotoaparatą nusipirkti! Nerasit!

Štai jums vienas atsakymas.

O štai ir antrasis: labai gražu, kad merginos, surašiusios peticiją direktoriui, skuba ginti mušeikas. Aišku, jie geri mokiniai, aišku, viskas netyčia, nepagalvojo, ką daro, reikia atleisti! Kaip neatleisi, juk vaikinai visiškai atitinka šių dienų herojaus idealą: ir prie knygos, ir „marmūzei išmalti“ tinkami.

Pasvarstykime, kas šiandien sužiba TV ekranuose ir už ką? Pirmiausia niekam nesvarbu, kokia žvaigžde sužibėsi, kad tik sužibėtum. Galima kelnes nusimovus visiems užpakalį parodyti arba nesubrendėlių smalsumui „meilę“ prieš kamerą kokiame nors „Akvariume“ demonstruoti, galima, draiskalais apsikarsčius, nežinia kokios kalbos žodeliu pasivadinus, kelių bebalsių grupelei net į Eurovizijos konkursą belstis. Negi svarbu laimėti? Svarbiausia – save parodyti bet kokia kaina!

Sakote, nepagalvojo vaikinai apie tėvus, draugus, mokyklą ir kokį Lietuvos jaunimo įvaizdį padės suformuoti pasaulio visuomenei, pasiuntę internetui „Vaiką žudiko veidu“? Sutinku, sunkoka suvokti pilietines aukštumas paaugliui, nes ir mūsų „elitas“, dargi labai aukšto rango pareigūnai ne visada supranta pilietinės pareigos esmę, tad ko norėti iš vaikų.

Kai kuriuos žiūrovus nustebino mergaičių peticija direktoriui, vaikinai nė nemano ginti dienos herojų.

Iš tiesų kokius herojus matome daugelyje TV laidų? Vis su gobtuvais ant akių, einančius į teismo salę, sėdinčius kaltinamųjų suole ir… galų gale – laisvus!

Kokio jaunikio ieško panelės? Būtinai turtingo! Visa kita – nesvarbu. O jeigu kuriai nors „vištelei“ tinka meilė be pinigų, tai tą vargšę būtinai pamatysime paliktą vienišą su krūva vaikų, prašančią išmaldos „Bėdų turguje“. Pažiūrėkim, kokios būsimos ar jau esamos nuotakos laimi matytuose TV serialuose? Kokios moterys ateina iš serialų ir kokiomis žavimės? Laimėtojos paprastai būna karingos, klastingos, už savo išrinktąjį pasiryžusios viena kitai akis iškabinti, nors išrinktasis joms šimtus kartų yra pasakęs, kad myli kitą. Kovok ir laimėsi! Priemonės nesvarbu. Štai ir mokyklos merginos mūru stojo ginti vaikinus. Demokratija! Nutylėti negalima! Negi svarbu, ką gina? Norintį pirmauti moksle, kuris pasistengė prasimušti į lyderius ir berniukų tualete pažemino draugą, jam patikusį ar neįtikusį? Ir ką, vaikinų supratimu, turėjo paryškinti sodrus užrašas ant tualeto sienos – GAIDYS?! Čia jau tik patys vaikinai gali atsakyti.

Nemanau, kad mažiau kaltas nemušęs draugo Edgaras. Jis neieškojo kadrų, kuriuose matytume, kaip moksleiviai padeda senai mokytojai ką nors panešti ar gina nuo pasityčiojimo merginą? Jam, reikia manyti, ir kitiems tokie kadrai būtų buvę neįdomūs. Verčiau jau „Vaikas žudiko veidu“… Su tuo ir internete išgarsėsi.

„Išgarsėjo“ vaikinai. Ir mokyklą plačiai išgarsino.

Labai pasmerkčiau nepilnamečius, jei nežinočiau, kokiais faktais mirga mūsų kasdienybė. Kol šeimas palikę tėvai priversti uždarbiauti užsienyje, mūsų valdininkai, neaplenkiant nė Prezidento, drįsta iš valstybės biudžeto reikalauti dvidešimt milijonų litų Prezidentūros pastatų rekonstrukcijai ir 200 tūkst. litų prezidento Pakso rezidencijos Turniškėse remontui. Tik nematyti, kad kuris nors iš valdžios vyrų būtų ką nors rimtesnio nuveikęs. Kasdienis atviras melas žiūrint tiesiai į kamerą, vadinasi, ir į akis žiūrovui, mūsų valdančios biurokratijos tušti pažadai, žemės sklypų grobstymas, praturtėjimas nematant ir nenorint matyti, kuo gyvena tautos dauguma, - reali kasdienybė. Tai kokio heroizmo mes galime reikalauti iš nepilnamečių su socialiai nesubrendusiu proteliu? Pabandykime, esant tokiai akivaizdžiai konkurencijai dėl valdžios ir prabangos, pasikalbėti su moksleiviais apie padorumą, moralę ar pilietinę atsakomybę.

Bauskite už klaidą ir kaltę moksleivius, bet aš juos palikčiau mokykloje iki dar kartą iškelto kumščio prieš draugą, iki dar vieno žmogiškąjį orumą žeminančio nufilmuoto kadro. Likę be savo mokyklos, kur praleista daug metų, išėję į gatvę vaikinai tikrai netaps nei protingesni, nei geresni. Taip, jie kalti, bet laiku paskirta nežlugdanti žmogų bausmė gal juos sulaikys nuo didesnių nusikaltimų ateityje. Fizinę nuoskaudą nukentėjęs jaunuolis užmirš, tačiau moralinę galbūt nešios širdyje visą gyvenimą? Vis tiek pagailėkime nepilnamečių, nespėjusių sužinoti, kas yra moralė, pagarba žmogui, užuojauta ir meilė gyvybei. Jiems prieš akis ilgas gyvenimas, tikėkime, kad, susipažinę su dvasios purvu, dar suspės suprasti, kas yra dvasinės vertybės.