Mažoji scena – apie didžius dalykus

Benjaminas ŽULYS

Erdvi gimnazijos salė vos pajėgė sutalpinti visus čia susirinkusiuosius. Juos vienijo šypsenos, gera nuotaika

Viena šventės organizatorių, Jėzuitų gimnazijos direktoriaus pavaduotoja Audronė Remeikienė visą laiką buvo puikios nuotaikos, džiaugėsi moksleivių išradingumu ir aktyvumu

Šventės dalyvius, svečius sveikina Jėzuitų gimnazijos kapelionas kun. Rytis Gurkšnys

Neįgalieji šventėje taip pat nenuobodžiavo Nuotraukos iš Kauno jėzuitų gimnazijos archyvo

Scena ir malda

Kauno Jėzuitų gimnazijoje buvo surengta Lietuvos katalikiškų mokyklų teatrų šventė „Mažosios scenos dienos-2004”. Toks renginys jau septintasis, todėl galima sakyti, kad jis tradicinis. Kasmet tokiai šventei tema parenkama Evangelijos ištrauka. Šiuokart šventės tema buvo „Aš atnešiau jums tiesą, ir tiesa padarys jus laisvus”. Kaip teigė renginio organizatorės – Kauno Jėzuitų gimnazijos direktoriaus pavaduotoja Audronė Remeikienė ir Lietuvos katalikiškų mokyklų pedagogų asociacijos administratorė Agnė Ivaškevičiūtė, ši šventė yra reikšminga ne tik katalikiškoms, bet ir kitoms mokykloms. Ji nuolat plečia savo dalyvių geografiją, skatina mokyklų pažintį, draugystę ir bendradarbiavimą. Šio projekto uždaviniai – skatinti moksleivių kūrybinių gebėjimų plėtojimą, dalytis mokyklinių teatrų patirtimi, ugdyti domėjimąsi teatro menu bei kultūra, ieškoti naujų, patrauklių katalikiško teatro formų ir kt. Tokia katalikiškų teatrų forma per Evangeliją moksleiviai skatinami dar labiau suartėti su Dievu, pažinti Jo ženklų atspindžius mūsų gyvenime.

Lietuvoje katalikiškų ir katalikiškos krypties ugdymo įstaigų yra trisdešimt. Tai sudaro 1,2 proc. tokių įstaigų ir 1,8 proc. auklėtinių. Tarsi mažoka... Tačiau, pavyzdžiui, katalikiškoje Lenkijoje tokios krypties ugdymo įstaigų esama vos 0,9 proc. Daugiausia, net 20 proc., jų yra Ispanijoje, po jos – Italijoje, Slovakijoje ir kt. Nereikia pamiršti, jog per 50 sovietinės okupacijos metų mes negalėjome plačiai veikti moksleivių katalikiško auklėjimo, o apie mokyklų katalikiškus teatrus, suprantama, negalėjo būti nė kalbos. Tad dabar ieškoma vienokių ar kitokių formų, kad mūsų jaunuomenė neatitrūktų nuo Dievo, pažintų tikrąją Tiesą, kuri, kaip bylojo šiam renginiui pasirinkta Evangelijos ištrauka, padarys mus laisvus.

Dar gerokai prieš šventę katalikiškoms mokykloms, jų dramos kolektyvams buvo užduoti vadinamieji namų darbai. Kiekviena moksleivių aktorių grupė šventei parengė savo nedidelį spektaklį ar kokio nors dramos veikalo ištrauką. Šventėje dalyvavo ir svečiai, kurie taip pat atvyko su savo kūryba. Šeimininkai, Kauno Jėzuitų gimnazijos auklėtiniai, vadovaujami A.Remeikienės, parengė vaidinimą pagal A. de Sent-Egziuperi garsųjį kūrinį „Mažasis princas” ir R.Bacho apysakos „Džonatanas Livingtonas Žuvėdra” ištrauką. Kretingos pranciškonų gimnazijos jaunieji aktoriai, vadovaujami Indrės Globienės, suvaidino Anos Saksės kūrinį „Erškėtrožė ir ryto vėjas”, Panevėžio Vysk. Paltaroko vidurinės mokyklos moksleiviai – N. Kepenienės „Uvertiūrą penkiems sidabro šaukšteliams”. Vieni iš svečių – Kauno Neįgaliojo jaunimo užimtumo centro jaunieji aktoriai jautriai ir išraiškingai suvaidino dramos kūrinėlį „Apsinuoginimas” (autorius ir režisierius – V. Bartkevičius),

Tos pat dienos vakare Kauno Šv. Pranciškaus Ksavero bažnyčioje buvo surengta jaunimo malda už gyvybę, į kurią susirinko jaunieji šventės dalyviai, jų tėvai, pedagogai. „Šių metų šventės tema apie išlaisvinančią tiesą kviečia apmąstyti savo žmogiškąją egzistenciją – gyvybę. Šiuo renginiu siekiame priminti kiekvienam žmogui gyvybės vertę. Visų mūsų gyvenimai ir darbai yra kupini pagarbos žmogui ir gyvybei”, – sakė šventės šeimininkai. Ši tema buvo praplėsta kitą dieną – apie gyvybę kalbėjo Šeimos centro lektorė Ona Darbutaitė. O Neįgaliojo jaunimo centro šokių kolektyvas, vadovaujamas Daivos Liaudienės, atliko šokius su... neįgaliųjų vežimėliais. Tai buvo išties įspūdinga.

Lydėjo nuoširdumas ir aktyvumas

Tą pačią dieną buvo atliktos improvizacijos šventės tema. Prieš tai buvo sudarytos mišrios atlikėjų grupės iš įvairių mokyklų. Improvizacijas jaunieji aktoriai atliko ne gimnazijoje, o jos kieme, prie Švč. M. Marijos Ėmimo į dangų bažnyčios, Perkūno namo, o baigėsi prie aukuro Santakos parke. Tokia improvizacijų raiška bylojo Evangelijos gyvavimą ne vien uždaroje erdvėje, bet ir jos ėjimą į žmones, pasaulio erdves.

Pasibaigus šventės renginiams, buvo išaiškinti ir simboliniais prizais apdovanoti geriausieji atlikėjai. Tarp jų – Kauno Jėzuitų gimnazijos auklėtiniai Mažvydas Palšauskas, Vilius Dovydauskas bei kiti. Įdomu, kad jokios vertinimo komisijos nebuvo – viską lėmė plojimų gausa, scenoje pasirodžius kiekvienam atlikėjui. Beje, ir patiems renginiams vadovavo ne pedagogai, šventės organizatoriai, o patys moksleiviai. Šventės metu išryškėjo ne vieno auklėtinio ne tik aktoriniai, bet ir organizatoriniai sugebėjimai. Ypač išsiskyrė Indrė Lencevičiūtė, Rasa Brazdeikytė, Laura Juozaitytė.

Šventėje buvo ir kitų malonių ypatumų. Pavyzdžiui, kiekvieną neįgalųjį globojo du trys gimnazijos moksleiviai. Nors gimnazija ketino pasirūpinti iš kitur atvykusių dalyvių apnakvindinimu, tačiau beveik visus juos priėmė gimnazijos moksleivių šeimos. Tad suprantama, kad šeimininkams teko didžiausia šių bei kitų organizacinių rūpesčių maloni našta. Jais tas dvi dienas užsiėmė daugiau nei pusšimtis gimnazijos moksleivių, o šventėje dalyvavo visa mokykla. Pagrindinės šventės kūrėjos bei organizatorės A. Remeikienė ir A. Ivaškevičiūtė kukliai nutyli apie savo pastangas, o vien džiaugiasi moksleivių gebėjimais, aktyvumu, nuoširdumu.

Viena aktyviausių moksleivių, gimnazijos laikraščio „Ad majora” korespondentė Laima Klimčiauskaitė domėjosi, kaip jos dalyviams bei žiūrovams patikęs renginys, gal ką nors dar reikėtų gerinti, tobulinti. Nors jaunoji žurnalistė retsykiais tarsi provokavo ką nors pakritikuoti, tačiau iš to nieko neišėjo. Šventė jos dalyviams, svečiams ir žiūrovams paliko neišdildomą įspūdį. Kai kurie siūlė, kad ateityje ji truktų ne dvi, o kelias dienas. Nes tai, kas sklinda iš širdies, dvasingumo gelmių, pakelia asmenybę iki gebėjimo aukštumų.

Kaunas

© 2004 "XXI amžius"