"XXI amžiaus" priedas jaunimui, 2004 m. gegužės 21 d., Nr. 5 (54)

PRIEDAI

Abipus Nemuno

Kristus ir pasaulis

žvilgsniai

pro vita

Sidabrinė gija

Horizontai

Atodangos

Jaunas žmogus dažnai esti savajame
Kryžiaus kelyje

Rūta Jonuškienė

„Apstaus Gyvenimo Kelią“
parengę Katalikiškosios
jaunimo organizacijos
„Tikėjimas ir meilė“
nariai su mokytoja
Roma Jančauskiene
ir diakonu Andriumi Šukiu

Utenoje veikianti katalikiška jaunimo organizacija „Tikėjimas ir meilė“ pakvietė Utenos miesto ir rajono jaunimą į Apstaus Gyvenimo Kelią. Renginys vyko Kristaus Žengimo į dangų bažnyčioje ir sutraukė nemažai jaunų žmonių.

 

Paralelės tarp Dievo Sūnaus ir žmogaus

Literatūrinę kompoziciją pagal Kryžiaus kelio stotis parengusi Vyturių pagrindinės mokyklos tikybos mokytoja Roma Jančauskienė sakė ilgai ieškojusi gyvenimo paralelių tarp jauno žmogaus ir Jėzaus. „Juk ir dabar jaunas žmogus dažnai jaučiasi esąs Kryžiaus kely, kuriame parpuolama pasidavus pykčiui, vartotojiškam požiūriui į gyvenimą ar beribiam pasitikėjimui savimi ir savo jėgomis. Jėzaus parpuolimus atpažinau įvairiose jaunų žmonių gyvenimo situacijose, analizavau jas ir lyginau. Norėjau kalbėti jaunimui suprantamais įvaizdžiais ir kalba, kuria paprastai nekalbama bažnyčioje, - sakė mokytoja. - Kas yra gyvenimas apsčiai? Ką reiškia šis žodis? Ar tai yra atsikvėpimas pilna krūtine ir be jokių suvaržymų? Vaikai ir jauni žmonės nenori būti šventieji, nes šventieji jiems atrodo nuobodūs, liūdni, melancholiški, pikti ir neįdomūs. Kai kuriuos vaikus nuo gilesnio domėjimosi religija atkalbinėja jų tėvai, kažkodėl manydami, jog tikėjimas keičia žmogų ne į gerąją, bet į davatkiškąją pusę“.

Žodžio ir vaizdo harmonija

Apstaus Gyvenimo Kelio turinys, jo literatūrinė dalis vizualiai buvo atspindima meninėse nuotraukose, demonstruotose didžiuliame ekrane. „Realizuodamas šį projektą, nuolat galvojau, kad vaizdas atitiktų žodžius, kad būtų aišku, suprantama ir gražu.Vėliau pajutau, kad žodžiai yra labai prasmingi“, - pasakojo Adolfo Šapokos gimnazijos abiturientas Audrius Lašas.

Keturiolika Dievo Sūnaus žingsnių, keturiolika Kryžiaus kelio stočių – nuo Jėzui paskelbto mirties nuosprendžio iki Jo paguldymo į kapą – tapo savojo gyvenimo apmąstymu ne vienam jaunam žmogui. Kiekvienas gyvenimo srovėje išgyveno ir išgyvena apleidimo, vienatvės, apmaudo ir skausmo skonį, kurį neša kaip savąjį kryžių. Tik geras draugas, kuris prieina visiems kitiems nusisukus, gali padėti, kai jaunas žmogus nuolat girdi priekaištus esąs negabus, nereikalingas ir yra priverstas slėptis po kauke. Argi neslegia sielos nesugebėjimas į meilę atsakyti meile, o ne vien naudos siekiančiais sandoriais? Ar visada, kai kankinamai slegia vienatvė, yra žmogus, kuris gali nušluostyti skausmo, bejėgiškumo, gailesčio ašaras? Argi nenuplėšia orumo drabužio iš lūpų išsprūstantys šmeižtai, užgauliojimai, melas, keiksmažodžiai? Ar galima ištraukti iš širdies tamsos geluonį ir dalyti savąjį gyvenimą kitiems kaip perlaužtą duonos riekę? Į visus šiuos klausimus ir buvo ieškota atsakymų Apstaus Gyvenimo Kelyje.

Kada Bažnyčia bus jaunesnė?

Po renginio ir šv. Mišių Katalikiškosios jaunimo organizacijos „Tikėjimas ir meilė” veikloje dalyvaujantieji jauni žmonės kartu su diakonu Andriumi Šukiu ir mokytoja Roma Jančauskiene dar ilgai diskutavo.

„Jaunimas mane dažnai klausia, kada Bažnyčia bus jaunesnė ir laisvesnė. Aš atsakau: tik tada, kai į ją ateis jauni žmonės. Juk Bažnyčia yra ne pastatas, o mes patys”, - įsitikinęs diakonas A.Šukys.

„Bažnyčioje aš noriu likt nepastebėta, noriu pabūti pati su savimi, o moterėlės dažniausiai stebi, ar viską darau teisingai. Tai mane varžo. Ir draugams nesmagu prisipažint, kad einu į bažnyčią, nes gali išvadint davatka, - prisipažino Sandra. - Anksčiau man kunigas buvo žmogus, kurio bijojau. Tik dabar pamažu imu suprasti, jog yra ne taip...”

Pasigenda jaunam žmogui suprantamo kalbėjimo

„Pasigendu jaunam žmogui suprantamo kalbėjimo ir to džiaugsmo, kurį teikia tikėjimas.Daug kunigų ir vienuolių, sakykim, broliai Benediktas, Emanuelis, Fransua iš Baltriškių, kalba žmonių kalba, tačiau kitiems to reikia mokytis. Daug kas yra nesuprantama, ir tai baugina“, - teigė Radvilė.

Monika, kuri pirmąkart atėjo į „Tikėjimo ir meilės“ organizuotą renginį tik iš reikalo ir mokytojos paprašyta, neslėpė savo būsenos: „Man įdomu. Tikrai ateisiu ir vėl“.

„Nesvarbu, kas ką sako. Reikia išlikti savimi, nes žmonės daug ką supranta savaip. Juk gerumas, kurį dovanoji, irgi nevienodas. Vieniems gerumo teikia brangi dovana, o kitiems - nuoširdi šypsena“, - tvirtino nuo mažens bažnyčią lankanti Aurelija.

„Man labiausiai įstrigo toji iš bado sudžiūvusio vaiko nuotrauka. Mes tiek daug visko turime, bet nesidalijame nei daiktais, nei drabužiais, nei Dievo mums dovanotu laiku. Nesidalydami naikiname ir patys save, ir kitus. Gražiausia ir prasmingiausia, ką galima atpažinti Kryžiaus kelyje, - kito žmogaus pagalba nelaimėje ar tokioje situacijoje, kai, rodos, nebėra prasmės gyventi...Tada mums ir padeda žmonės, panašūs į gailestingąją Jėzui veidą šluosčiusią Veroniką ar Simoną Kirenietį. Kad ir koks stiprus būtų žmogus, vienam nešti savąjį kryžių yra per sunku”, - kalbėjo Kristaus Žengimo į dangų bažnyčios diakonas A.Šukys.

Reikalingas abipusis dialogas

Ar atjaunės Bažnyčia, priklauso tik nuo jaunų žmonių. II Vatikano Susirinkimo kreipimesi į jaunimą sakoma: „Bažnyčia turi daug ką pasakyti jaunimui, jaunimas – Bažnyčiai“. Abipusis dialogas, turintis vykti nuoširdumo, atvirumo ir drąsos atmosferoje, palengvins kartų susitikimą ir mainus, o Bažnyčiai ir visuomenei tai bus turtingumo ir jaunystės šaltinis. Susirinkimas sako: „Bažnyčia žiūri į jus pasitikėdama ir mylėdama. Ji yra tikroji pasaulio jaunystė, įsižiūrėkite į ją ir atrasite joje Kristaus veidą“.

Utena

Autorės nuotrauka

 

Atgal | Pirmasis puslapis | XXI amžius | Redakcija