Gimnazija švenčia ir džiaugiasi

Benjaminas ŽULYS

Pirkėjus prie prekystalio kviečia penktokės Milena, Evelina, Indrė ir Augusta

Gimnazijos moksleivius, svečius, pedagogus sveikina direktorius kun. Gintaras Vitkus ir jo pavaduotoja Danutė Blaževičienė

Pakilti virš kasdienybės

Tokia šventė Kauno jėzuitų gimnazijoje būna kartą per metus. Tai tradicinis šios mokyklos renginys, vykstantis štai jau septintą kartą. Jis vadinasi „Ad majorus natus sum“, kas reiškia – „Didesniems dalykams gimęs“. Gimnazijos direktoriaus pavaduotoja, šventės koordinatorė, taip pat ir teatro studijos režisierė Audronė Remeikienė paaiškino, kad gimnazijos globėjas yra šventasis Stanislovas Kostka. Jo teiginys ir visas sąmoningas gyvenimas buvęs siekti daugiau negu gali įstengti paprastos žemiškos žmogaus jėgos – dvasinių, dorovinių aukštumų, pakilti virš kasdienybės bei asmeninių interesų. Tai ir yra tie didesnieji dalykai, kurių mes galime pasiekti.

Šventės programa buvo itin plati. Visų pirma tai jaunuomenės šventė, todėl joje buvo daug šurmulio, muzikos, kitokios įvairovės. Renginyje dalyvavo ne vien gimnazistai, pedagogai, bet ir auklėtinių tėveliai, buvo svečių iš Vilniaus jėzuitų gimnazijos, Šiaulių „Santaros“ pagrindinės mokyklos, iš kai kurių Kauno miesto žinybų.

Visus gerai nuteikė moksleivių etnografinio ansamblio programa - taip jaunimui skiepijami tėvų ir senelių papročiai, tradicijos, tautiškumas. Greta esančiame Perkūno name veikė technologijos, keramikos, dailės darbų paroda, kurioje dalyvavo ne vien Kauno jėzuitų gimnazijos auklėtiniai, bet ir kai kurių kitų miesto bei rajono mokyklų moksleiviai. Čia buvo eksponuojami įvairūs dirbiniai iš molio, servetėlės, rankšluosčiai, tapybos darbeliai, kitos grožybės. Savo darbų parodai atnešė Kauno jėzuitų gimnazijos auklėtinės Ieva Rimkutė, Goda Verikaitė, kiti jaunieji meno mylėtojai. Ir tai dar ne viskas. Perkūno name buvo parengta įdomi, išraiškinga, senuosius Lietuvos laikus menanti programa. Skambėjo viduramžių muzika, spingsėjo žvakės, aidėjo turiningi posmai. Tai buvo teatralizuota ekskursija į viduramžius. Juk šis Perkūno namas su paslaptingais rūsiais, daugybe nišų čia stovi ne vieną šimtmetį, o ir Jėzuitų gimnazijos pastatas skaičiuoja daug metų. Tad prisiminti senovę, ją priminti kitiems - gražu ir prasminga.

Verslas irgi skatina

Gimnazijos kieme buvo surengta moksleivių paroda-mugė, kurioje savo pačių pagamintus eksponatus, įvairius valgius, nealkoholinius gėrimus pardavinėjo mokyklos auklėtiniai. Čia iš tiesų buvo galima akis paganyti, nusipirkti, paskanauti, kitą pavaišinti. Tiesa, mugę iš dalies sugadino užėjęs lietus, todėl jauniesiems meistrams, kulinarams, prekybininkams iš kiemo teko persikraustyti į gimnazijos koridorių, kitas patalpas. Ir čia vyko aktyvi prekyba. Moksleiviai, kaip ir dera verslo žmonėms, labai nesikuklino - nešiojo, siūlė savo pagamintus skanėstus, kitas prekes. Antai platų meniu (jis netgi menišku šriftu buvo išspausdintas ant baltų popieriaus lakštų) pirkėjams siūlė septintos „c“ klasės moksleiviai. Tai, kaip parašyta valgiaraštyje, buvo paslaptingos vaišės. Joms pavadinimus sugalvojo Laima ir Ugnė. Tų patiekalų - kone dvidešimt, kurių didžiuma humoristiškai buvo siejama su kosmosu. Tai, pavyzdžiui, „Keptas erdvėlaivis“, „Kaktusų ir driežų sriuba”, „Marsiečio piršteliai“, „Šaltai virtos marsiečio akys“, „Buožgalvių galvos“, „Sausainiai su drakono akimis“, „Marso gira“ ir kt. Vieni jų kainavo 40 centų, kiti - kiek daugiau, o „Jogurte apkeptų rupūžių šlaunelių“ kaina - pusantro lito.

O penktokas Matas pardavinėjo savo tėvelio dailininko nupieštus atvirukus sveikinimus. Už kiekvieną teprašė po dešimt centų, nors jie verti žymiai daugiau. Penktokės Milena, Evelina, Indrė bei Augusta už savo skanėstus jau buvo surinkusios apie 80 litų, o prekyba buvo kone pačiame įkarštyje. Šeštokas Justas pardavinėjo savo padirbdintus raudonus „Lituanikos“ lėktuvo modelius. Darbo įdėta nemažai, tad kiekvienas kainavo po dešimt litų.

Moksleiviai paaukojo gimnazijai

Šventės dieną gimnazijoje buvo ne vien prekiaujama, deramasi, kalbama apie verslą. Moksleiviai dalį ar visas už prekes surinktas lėšas nutarė paaukoti savai gimnazijai – dvidešimtviečiam autobusui pirkti. Žinoma, vien tų pinigų šiam tikslui neužteks, bet svarbiausia - gražus, gestas, poelgis, skatinąs gerumą, dorovingumą. Salėje vyko koncertai, taip pat buvo aptariamas gimnazistų mokymasis, jų bendruomeninė veikla. Iš tiesų yra už ką juos pagirti.Gimnazijos direktorius kun. Gintaras Vitkus,SJ, jo pavaduotoja Danutė Blaževičienė aktyviausiems ir pažangiausiems gimnazistams įteikė Padėkos raštus. Tokių pavyzdingųjų buvo nemažai. Kiekvieną jų lydėjo bendraamžių plojimai, šūksniai. Tai Laurynas Kasiulaitis, Vytautas Griška, Simona Tamašauskaitė, Gabrielė Dambrauskaitė ir kiti - nemažas jaunimo būrys. O gražiausias, įdomiausias menines programas scenoje parodžiusios klasės buvo apdovanotos šakočiais. Tad šventė savo įvairove bei gera nuotaika liejosi per kraštus.

Žinoma, didžiausias rūpesčių krūvis teko gimnazijos pedagogams. Vien mugę „Ateities miestas ir mokykla“ organizavo devyniolika darbuotojų, maždaug tiek pat užsiėmė kitais organizaciniais reikalais. Antai Erika Lukšienė vadovavo chorui, Jurgita Nėniūtė mokė choreografijos meistriškumo, Rasa Paleckytė - ansamblio vadovė, Nijolė Kuginienė mokė keramikos paslapčių.

Šis triūsas - ne vienai, nors ir šventinei dienai, tai nebus į balą mestas laikas ir pastangos. Ir vėliau gimnazijos moksleiviai džiugins žiūrovus išmoktu šokiu, daina, meno dirbiniais. Visa tai dar labiau pagyvins gimnazijos bendruomenės dienų tėkmę.

Kaunas

Ričardo ŠAKNIO nuotraukos

© 2004 "XXI amžius"