"XXI amžiaus" priedas jaunimui, 2004 m. rugpjūčio 20 d., Nr. 8 (57)

PRIEDAI

Abipus Nemuno

Kristus ir pasaulis

žvilgsniai

pro vita

Sidabrinė gija

Horizontai

Atodangos

Tokie gyvenimiški „Dr.Martens“ batai

Neseniai „Dr. Martens“ batai tarp Lietuvos jaunimo kūrė „krūto(-s)“ ar stilingo(os) įvaizdį, apgaubtą britiško laisvumo aura, kurią daugelis atsivežė kartu su barmeno ar indų plovėjo darbo patirtimis. Retas jaunuolis savo garderobe neturi raudonų, žalių ar juodų grakščiųjų gremėzdų oriniais puspadžiais. Dabar, aišku, gausu įvairių madingo apavo alternatyvų, tačiau „Dr. Martens“ vis tiek išlieka „švaria“ avalyne (ne tik dėl savo masyvumo). O kaip prasidėjo pasaulinė „Dr. Martens“ invazija?

Kada ir kur

Galima sakyti, kad šie batai yra dvigubos kilmės – britiškos ir vokiškos, tad jų atsiradimo istoriją teks pasakoti šokinėjant po žemėlapį. Taigi pradžių pradžia... Volastono miestas, Northamtonšyras, Anglija, 1901-ieji, Bendžaminas Grigsas ir Septimusas Džounsas tampa batų gaminimo partneriais šalyje, garsėjančioje puikia rankų darbo avalyne. Po dešimties metų Džounsui pasitraukus, Bendžaminas į šią veiklą įtraukė savo sūnų Redžinaldą bei mamą Džeinę ir taip įkūrė šeimos verslą. Palikime kol kas juos ramybėje ir šokime į pokarinį Miuncheną.

1945-ieji... 25-erių metų kareivis dr. Klausas Martensas susilaužo pėdą poilsiaudamas - nesėkmingai slidinėdamas Bavarijos Alpėse. Ir tada jis stveria patį paprasčiausią kurpalį, truputėlį odos, siūlų, adatas ir mikliai pasigamina storapadžių batų porą. Jais avėdamas jis parkako į Miuncheną, tikėdamasis ką nors sudominti savo išradimu. Atsitiktinai Martensas susitiko savo universiteto draugą mechanikos inžinierių, kuriam labai patiko keistieji draugo batai, ir jis netrukus pasiūlė bendradarbiauti gaminant puspadžius. Turėdamas Liuksemburgo pasą, inžinierius galėjo nedraudžiamas prekiauti su JAV kariuomene – iš jos neįtikėtinai mažomis kainomis jis supirko tonas gumos ir pradėjo štampuoti batų puspadžius. Ir taip 1947-aisiais Syshaupto mieste du vyrai pradėjo rankomis gaminti batus. Naujoji avalynė ypač išpopuliarėjo tarp pagyvenusių moteriškių, o 1952-aisiais dėl didžiulio batų pasisekimo jau teko atidaryti gamyklą Miunchene. Dar po septynerių metų „išradimas“reklamuojamas užjūrio prekybiniuose žurnaluose.

O dabar vėl sugrįžkime į Didžiąją Britaniją. Su naująja leiboristų vyriausybe atsiranda ir pirmasis paauglių kultūros fenomenas – Teddy Boy. Šis jaunimėlis groteskiškai dėvėjo Edvardo epochos stiliaus drabužius, smailiuosius batus ir klausėsi amerikietiško roko. Deja, šios jaunimo kultūros sužydėjimas nepagerino Grigso kompanijos batų verslo, kuriai tuo metu kartu su broliais Rėjumi, Kolinu ir sūnumi Maksu vadovavo Bilas Grigsas, trečia šeimos karta. Jie kaip tik žvalgėsi naujų produktų. Besklaidydamas žurnalą „Shoe and Leather News“, Bilas pastebėjo vokiškųjų „daktarų“ reklamą ir beregint sėkmingai užmezgė su jais verslo ryšius. Grigsai gavo išskirtinę licenciją gaminti orinius puspadžius. Beje, prieš pradedant prekiauti naujaisiais batais, teko juos kiek pakeisti – suapvalinti ištęstą vokiškąjį kulną. Kadangi batai buvo sumanyti darbininkams, pagaminamas išgaubtas tvirtos odos viršus su firminiu geltono siūlo apsiuvu. Pirmaisiais prekybos metais „Dr. Martensus“ beveik išimtinai pirko paštininkai, gamyklos darbininkai, statybininkai, policininkai, medikai ir šiaip darbininkai, nes jie tekainavo du svarus.

Kaip batus priėmė muzikos garsenybės ir dailioji lytis

Pytas Taunšendas iš „The Who“ - bene pirmoji įžymybė, nešiojusi „Dr.Martens“. Jiems jis net dedikavo savo dainą „Uniform“. Prisiminkime įžymiąją „The Who“ roko operą „Tommy“ ir jos aštunto dešimtmečio ekranizaciją, kai, atlikdamas klasikinį „Pinball Wizard“ E.Džonas pasakoja kurčnebylio ir aklo vaiko istoriją avėdamas, o gal greičiau stovėdamas ant didžiulių rudų „martensų“, pagamintų iš stiklo pluošto ir buvusių 54-ių colių (1 m 35 cm) aukščio.

Aštuntojo dešimtmečio viduryje daugybė britų grupių atlikėjų avėjo „Dr. Martens“. Bene garsiausios to meto grupės „The Smith“ lyderis Morisis neretai išlėkdavo scenon vieną koją apsiavęs „Dr. Martens“ bateliu, o kitą – sunkiu tos pačios firmos batu. Tuo tarpu moterys šiuo laikotarpiu rengėsi pačios sau, o ne tam, kad įtiktų vyrams, ir kartais krūvon suplakdavo nesuderinamus garderobo komponentus. Kaip tik tuo metu labai išplito mada dėvėti gėlėtą suknelę ir porą gremėzdiškų „martensų“. Toks stilius interpretuotas įvairiai – ir kaip iššūkis trapios silpnosios lyties stereotipui ar tiesiog didelis „Ne“ tradicinei moteriškai aprangai. Beje, ir Žana d’Ark buvo kadaise pasmerkta dėl jos avėtų vyriškų batų iki pat šlaunų.

1990-aisiais driokstelėjus grandžo bangai Sietle, daugelis šios kultūros atstovų ir gerbėjų ypač pamėgo juodus „Martensus“ – nesuvarstyti raišteliai dažnai būdavo nudažomi, o neretai ant batų dar užrašomas mėgstamos grupės logo. „Martensus“ taip pat pripažino britpopas, ko gero, populiarumu užgožęs autodestrukcinį grandžą.

„Martensų“ eksportas

„Dr. Martens“ ko gero, yra pats svarbiausias Didžiosios Britanijos indėlis į pasaulinę antimadą ir kontrkultūrą per paskutiniuosius keturiasdešimtį metų. Ypač svarbūs pasikeitimai įvyksta 1988-aisiais: JAV valdžion atėjus Dž. Bušui, atsiranda „martensams“ itin palankus oro eksportas. Apskritai, žinant didžiulį „Dr. Martens“ populiarumą JAV, ko gero, tai išimtinis britiškos kultūros sėkmės atvejis Amerikoje (praėjus penkiasdešimčiai pokarinės Didžiosios Britanijos amerikonizacijos metų). Tarp kitko, šie batai rado nišą ir Tolimuosiuose Rytuose - roko muzikai prakeiksmus siuntinėjusioje Kinijoje, ir, žinoma, liberalesniame Honkonge, kur „martensai“ prasiskverbė dar prieš 1990-uosius. Tas pats nutiko ir Rusijoje bei visada priešiškai britų kultūrai nusiteikusioje Prancūzijoje (nenuostabu, juk Londonas nuo XX a. septinto dešimtmečio pavogė iš Paryžiaus pasaulio madų sostinės vardą).

Dar šis bei tas

Pirmieji „martensai“ nuo konvejerio nuvažiavo 1960-ųjų balandžio 1-ąją. Tais pačiais metais taip pat atsiranda kontraceptinės piliulės, pradėti pardavinėti gėrimai aliumininėse skardinėse, JAV ima vadovauti prezidentas Dž.F.Kenedis, na, ir, žinoma, išgarsėja Jurijus Gagarinas - pirmasis žmogus, pabuvęs kosmose.

Beje, batų apvadui kasmet sunaudojama 42 tūkst. kilometrų įžymiojo geltono siūlo, o šiandieną „Dr. Martens“ pirmauja tarp apsiūtų batų gamintojų visame pasaulyje.

Mindaugas GĖLŪNAS

 

Atgal | Pirmasis puslapis | XXI amžius | Redakcija