Saugokime savo laisvę

Justas PLANKIS

Vilniaus miesto Sietuvos vidurinės
mokyklos 11 klasės moksleivis

Laisvės gynėjų dienos minėjime Seime kalba Vilniaus miesto Sietuvos vidurinės mokyklos 11 klasės moksleivis Justas Plankis Valdo Kopūsto (ELTA) nuotrauka

Tą juodo skausmo naktį mano bendraamžiams buvo tik ketveri metai. Šiandien man tiek metų, kiek buvo jauniausiajam Sausio 13-osios didvyriui Ignui Šimulioniui. Du gyvenimo taškai, du skirtingi požiūriai. Tada man viskas buvo labai įdomu ir svarbu – šalia manęs prie laužų besimeldžiantys, giedantys ir labai geranoriški žmonės, kurie vaišino mane ir kalbino. Tik niekaip negalėjau suprasti, kodėl tą naktį jie manęs klausinėjo: „Na, vyruti, ar nebijai?“, o tėvą ragino grįžti atgal. Tačiau aš tempiau tėvo ranką ir norėjau vis arčiau – juk taip įdomu! Juk tokia romantika!

Šiandien bandau suprasti, ką galvojo tą naktį tragiškai žuvęs mano bendraamžis, 43-iosios vidurinės mokyklos dvyliktokas. Tikrai žinau, kokia maksimalistinė jėga ir mintis gyvena septyniolikmečio širdyje. I.Šimulionis tą naktį širdyje turėjo ateitį – savo ir Lietuvos. Deja, savąją jis amžiams nusinešė ir atidavė Viešpačiui, o Lietuvos ateitį jaunasis didvyris atidavė mums.

Ar esame verti, kad už mus buvo sumokėta gyvenimo kaina? Sunku nešti tokią didžiulę atsakomybės naštą mums, jauniems ir klystantiems, tačiau visų Lietuvos Respublikos moksleivių vardu drįstu ištarti šiuos žodžius: „Būk rami, Lietuva. Netikėk, kad mes tik linksmintis temokame. Mylime tave, Tėvyne. Ir būsime su tavimi“.

Paklausus mokinių, ar jie mano, kad lietuvių patriotizmas nusilpo, daugelis atsako teigiamai. Tačiau jauni žmonės taip pat teigia, jog, susiklosčius panašioms ekstremalioms situacijoms, kaip kad buvo prieš 14 metų, lietuvių tautiškumas ir patriotizmas pabustų, ir žmonės vėl eitų kovoti už laisvę.

Šiandien mokyklose pasakojama apie tai, kas buvo ir ko negalima pamiršti. Vyresniųjų klasių mokiniams Sausio 13-oji yra labai svarbi diena – kasmet moksleiviai padėkoja žuvusiems Tėvynės gynėjams už galimybę gyventi laisvoje šalyje. Jie suvokia nepriklausomybės svarbą ir reikšmę. Dauguma dabartinių mokinių neprisimena Sausio 13 dienos įvykių, nes jie tada dar buvo labai maži vaikai. Būtent todėl jie suvokia tą dieną ne kaip kupiną nerimo, skausmo ir baimės, o kaip įvykį, kuris atvėrė galimybes Lietuvai būti pripažinta nepriklausoma valstybe, kaip garbingą įvykį, kuris įėjo į Lietuvos istoriją kaip lietuvių tautiškumo išraiška.

Per nepriklausomybės metus Lietuva labai pasikeitė. Įvykdyta ir vykdoma daugybė reformų, tačiau dar daug reikia nuveikti ir tobulinti, atsikratyti seno mąstymo relikvijų, tačiau netrukus į visas valstybės gyvenimo sritis nesustabdomai pradės veržtis nauji, jau nepriklausomoje Lietuvoje užaugę žmonės. Iš Vakarų universitetų sugrįš būsimi ministrai ir universitetų dėstytojai. Reikia tikėtis, kad daugeliui iš jų pavyks įvertinti vyresniųjų padarytas klaidas ir jų išvengti ateityje. Tai jie turės galimybę įtvirtinti Lietuvos nepriklausomybę.

Nenuvertinkime savo laisvės. Turėjome drąsos ją apginti, turėkim ryžto saugoti ir puoselėti tai, kas palikta išlikti, kas apginta, bet dar nepaženklinta kaip priminimas ateities kartoms. Juk ties tokiais darbais atsiranda ir kūrybos versmė, ir pilietinio pasididžiavimo vertė, ir istorinio paveldo prasmė.

Kalba, pasakyta sausio 13-ąją iškilmingame Seimo posėdyje,
skirtame Laisvės gynėjų dienai paminėti

© 2005 "XXI amžius"