Pasakų šalis neturi nei pradžios, nei pabaigos

Rūta Jonuškienė

„Zuikio Puikio“ dirbtuvėlėse vaikai gamino lėles

Utenos kultūros centro lėlių teatro „Zuikis Puikis“ kolektyvas, kuriam vadovauja režisierė Janina Baldauskienė, ką tik atšventė kūrybinės veiklos 30-metį.

Susibūrė prieš 30 metų

Į pirmąjį savo spektaklį „Katinėlio Motiko nuotykiai“ lėlių teatras vaikus pakvietė 1974 metais. Būtent tais metais Raimondas ir Ada Kunickai subūrė žmones, norinčius vaidinti su lėlėmis ir kurti pasakas vaikams. 1978 metais kolektyvui buvo suteiktas „Zuikio Puikio“ liaudies teatro vardas. Tuomet teatre vaidino R. Žukauskaitė, V. Malaiškaitė, V. Railaitė, A. Andrašius ir kiti.

Prieš devyniolika metų dėl įvairių priežasčių teatrą buvo norima uždaryti. „Atėjome dirbti gelbėdamos kolektyvą ir likome iki šiol“, - sako „Zuikio Puikio“ režisierė Janina Grigėnienė ir dailininkė Vida Navikienė. Pirmasis abiejų darbas - spektaklis „Pelėdžiuko sapnas“, sukurtas padedant Kauno valstybinio lėlių teatro įkūrėjams Stasiui ir Valerijai Ratkevičiams. Iki šiol teatre saugomos spektaklyje vaidinusios lėlės, o režisierė J.Baldauskienė ir dabar kartais paskaito laiškus su patarimais, gautus iš Kauno.

Įkvepia gyvybę lėlėms

„Gyvenimas eina sava vaga, mes dirbame, o visus teatro nuopelnus siejame su dabar vaidinančia trupe - Arvydu Jurkaičiu, Loreta Kvikliene, Lina Tumulevičiene, Asta Žilėnaite, Rima Rakauskiene, Vygantu Makniu ir kitais. Lėlių teatro kolektyvas nedidelis, tačiau profesionalus, įgudęs, kantrus, - pasakoja režisierė J.Baldauskienė. - Prikelti lėles, įkvėpti joms gyvybę - sunkus amatas, todėl lieka tik ištikimiausieji. Aktorius, lėlė ir personažas yra tarsi viena būtybė. Lėlę reikia išmokti valdyti, suprasti ir jausti - negyva lėlė turi „prisikelti“ taip, kad vaikai patikėtų ja“.

Muziką spektakliams kuria Arūnas Paškevičius, šviesų žaismu nuspalvina apšvietėjas Rimas Šeduikis, namelius lėlėms sumeistrauti padeda Kultūros centro staliai, padeda ir pagelbėja visi kūrybiniai darbuotojai.

Teatro kambarėlyje - šimtai lėlių

„Zuikio Puikio“ aktoriai džiaugiasi savo žiūrovais, kurie teatrą pažįsta, myli ir lanko. Tačiau lėlininkai nuogąstauja, kad vaikai perkrauti reikšmingais ir nereikšmingais, svarbiais ir nesvarbiais dalykais. Ar kas nors dar seka jiems pasakas?

Teatro dailininkė V.Navikienė yra „pagimdžiusi“ per šimtą įvairiausių formų ir dydžių lėlių. Kartu su Janina jos pastatė jau 22 spektaklius-inscenizacijas lietuvių pasakų motyvais: „Katinėlis ir gaidelis“, „Raudonkepurę“ pagal brolių Grimų pasakas, M. Kudarauskaitės „Gintaro legendą“, E. Ignatavičiaus „Lapė karalienė“, E. Rinkevičiaus „Betliejaus žvaigždė“, J. Radzevičiaus „Skruzdėlė atsiskyrėlė“ ir daugybę kitų.

„Zuikis Puikis“ dalyvauja miesto švenčių eisenose, gastroliuoja po visą Lietuvą, dalyvauja lėlių teatro festivaliuose Kaune, Vilniuje, Panevėžyje... Tik išvykoms į užsienius pinigų pritrūksta.

Vasarą Utenos kultūros centro lėlių teatras „Zuikis Puikis“ kartu su Kelmės mažuoju, Jonavos savivaldybės, Vilniaus „Žalios varnos“, uteniškių „Žaliaduonių“ bei Tauragnų „Moko“ mėgėjų teatrais surengė teatrinę laboratoriją - vaidino, mokėsi vieni iš kitų, improvizavo, klausėsi žymių teatrologų ir režisierių paskaitų.

Vienintelė „Aukso paukštė“ Utenoje

Kas dveji metai vyksta respublikinis „Molinuko” festivalis-konkursas, kuriame renkamas geriausias spektaklis. Net keturis kartus uteniškiai tapo „Molinuko“ laureatais, o 1999 metais lėlių teatras „Zuikis Puikis“ pripažintas geriausiu šalyje ir pelnė patį aukščiausią apdovanojimą - Lietuvos liaudies kultūros centro nominaciją ir „Aukso paukštės“ statulėlę. Tai kol kas vienintelė Utenoje nutūpusi „Aukso paukštė“, įteikta už ypatingus nuopelnus savojo krašto kultūrai. Kita tokia paukštė gieda Užpaliuose - tokia nominacija tais pačiais metais buvo įteikta jaunosioms Užpalių „Pasagėlės“ kanklininkėms, vadovaujamoms Astos Motuzienės.

Svajonės apie tikrą teatrą vaikams

Artimiausiuose „Zuikio Puikio“ planuose - spektakliai, spektakliai, spektakliai. „Pasakų šalis neturi nei pradžios, nei pabaigos, – šypsosi J.Baldauskienė. - Jau galvojame apie Tarptautinę teatro dieną, nes šie metai visiems pasakas mėgstantiems vaikams ir suaugusiesiems dovanoja nepaprastą jubiliejų - sukanka 200 metų nuo didžiojo pasakininko Hanso Kristiano Anderseno gimimo. Šį jubiliejų minės visas pasaulis, o mes esame pakviesti dalyvauti Estijoje vyksiančiame lėlių teatrų festivalyje“.

Pati didžiausia „Zuikio Puikio“ svajonė - turėti atskirą miniatiūrinį pasakišką lėlių teatrą, kuriame mažasis žiūrovas iškart patektų į neįprastą aplinką - jį pasitiktų pasakų herojai, su kuriais būtų galima pabendrauti, jame būtų pamirštami rūpesčiai ir viską žydru sparnu gaubtų pasakos paukštė.

„Tokio teatro reikia ne mums, o vaikams, - įsitikinusi „Zuikio Puikio“ dailininkė V.Navikienė. - Mūsų spektakliai - geriausia smurto ir nusikalstamumo prevencija. Inscenizuojame lietuvių liaudies pasakas ir statome lietuvių dramaturgų pjeses, turinčias išliekamąją vertę, perteikiančias per daugelį amžių puoselėjamas tautos vertybes. Spektakliai - ne vien vaizdai ir emocijos. Jais mes mokome vaikus, kaip elgtis įvairiose situacijose, kaip bendrauti, kaip atskirti gėrį nuo blogio”.

„Zuikį Puikį“ sveikino gerbėjai

„Zuikis Puikis“ 30-ojo jubiliejaus proga gausiai susirinkusiems lėlių teatro gerbėjams parodė pagal H. K. Anderseno pasaką „Kiauliaganis“ pastatytą spektaklį, kuriam scenarijų parašė Regina Lumpickienė. Veiksmas tarsi persikėlė į mažą stebuklingą palėpėje rastą muzikinę dėžutę, nuo kurios nupūtus dulkes ir mostelėjus stebuklų lazdele, prasidėjo neįprasti dalykai, graudžiai nostalgiški suaugusiesiems ir šviesiai žavintys vaikams. Visų širdis ir mintis trumpam užvaldė pasaka...

O ir jai pasibaigus, dar niekas nesiskirstė – tiek svečių sugužėjo pasveikinti gimtadienio pyragą iškepusio „Zuikio Puikio“... Teatro režisierė, dailininkė ir visi aktoriai apdovanoti Kultūros ministerijos, Utenos apskrities viršininko administracijos, Lietuvos liaudies kultūros centro, Utenos rajono mero padėkomis. Lėlininkus sveikino „Žalia varna“ iš Vilniaus, Panevėžio lėlių vežimo teatras, „Žaliaduonių“ mėgėjų teatras, gerbėjai iš „Želmenėlio“, „Gandrelio“, „Žiburio“ ir kitų ugdymo įstaigų. Atskriejo telegramos iš Kretingos, Kelmės, Jonavos, Alytaus teatralų. Muzikinį sveikinimą atsiuntė aktorius Ferdinandas Jakšys... Nuoširdžius žodžius savo kolektyvui skyrė Kultūros centro administracija ir „Vieversos“ šokėjai.

Pasaulis yra žiaurus, o Utenos lėlininkai nori, kad mažas žmogus jame rastų kuo daugiau švelnumo ir meilės. Galbūt todėl švelnus ne tik „Zuikio Puikio“ kailis - švelnumo pilna jo širdis, mintys, darbai... Galbūt todėl pasaka reikalinga visada - ir tuomet, kai pradedi pažinti pasaulį, ir tuomet, kai pavargęs po ilgų klajonių grįžti į gimtuosius namus ir atsiverti seną vaikystės knygą...

Utena

© 2005 "XXI amžius"