Tautvydui smagiausia vieta mokykla
Birutė NENĖNIENĖ
|
Vilkaviškio Salomėjos
Nėries vidurinės mokyklos
dešimtokas, rajono
atstovas šalies moksleivių
parlamente,Tautvydas
Juškauskas ne tik gerai
mokosi, bet ir aktyviai
dalyvauja įvairioje veikloje
|
Kad nebūtų kalėjimu
Tautvydas Juškauskas Vilkaviškio Salomėjos Nėries
vidurinės mokyklos dešimtokas, tačiau jau keleri metai kaip vijurkas
sukasi įvairioje mokyklos ir užmokyklinėje veikloje. Pastaruoju
metu suvokė, jog gyvenime reikia išmokti atsirinkti svarbiausius
dalykus, o šalutiniams sugebėti pasakyti ne.
Tautvydas - rajono atstovas Lietuvos moksleivių
parlamente, yra vieno iš septynių komitetų savivaldybių ir savivaldos
narys, Marijampolės regiono pirmininkės pavaduotojas. Parlamentarai
dvejus metus atstovaus savo rinkėjams mokiniams, bendradarbiaus
su valdžios institucijomis ir sieks, kad visos Lietuvos mokiniams
būtų mokykloje smagiau, kad mokymosi procesas būtų lengvesnis, kad
būtų stiprinama savivalda ir ji efektyviai dirbtų mokinių naudai.
Agitacijos į parlamentą metu Tautvydas savo mokykloje surinko informaciją,
kuri verčia susimąstyti. Daug žemesniųjų klasių mokinių teigė,
jog jiems mokykla yra kalėjimas. Nežinau, kodėl. Gal jie jaučia
laisvių suvaržymus, galbūt kai ko nesupranta, tačiau tai yra didelis
ženklas, jog mokykloje reikia pradėti kažką keisti. Būtent tie,
mažesnieji, vaikai yra pradedančios formuotis asmenybės. Toks jų
požiūris gali neigiamai paveikti ugdymo procesą. Juk norima, kad
mūsų ir kita karta būtų gera Lietuvos ateitis, - kalbėjo Tautvydas.
Dabartinėje mokykloje, jo nuomone, problemų daug kyla dėl netobulos
mokymo sistemos. Tautvydas rengiasi sukurti rajono moksleivių tarybą,
kuri imtųsi spręsti problemas. Tarp regiono mokyklų bandys įgyvendinti
mainų programą: mokyklų atstovai stebės kitose mokyklose savivaldą,
mokymąsi, bendradarbiaus projektuose, kviesis vieni kitus į renginius,
susirinkimus ir kt.
Tautį pažįsta visa mokykla
Tautvydas moksleivių parlamento nariu demokratiškai
išrinktas per praėjusį rudenį vykusius rinkimus. Kai gavau kvietimą,
pasitariau su draugais, šeima, - pasakojo dešimtokas. - Jaučiau
didelį palaikymą ir paskatinimą mokytojų ir visos mokyklos mokinių.
Labai ačiū jiems ir visiems rinkėjams. Dabar mokykloje vis girdžiu,
mažesni ir didesni sako: Va, Tautis eina. Mane nuo žemesnių klasių
taip vadina, ir man visai patinka, nes tikrasis vardas ilgas.
Kai vienos dienos popietę iš papildomų anglų kalbos
konsultacijų Tautvydas galvotrūkčiais atlėkė į sutartą susitikimą,
jis, be jokių skrupulų, direktorės kabinete vaišino arbata. (Jo
mama Daina Juškauskienė neseniai laimėjo savivaldybės konkursą ir
vadovauja vienai didžiausių miesto ir rajono mokyklų.) Šešiolikmetis
prisipažino, jog nepamena, kad kada būtų jautęs sunkumą bendrauti
su suaugusiais ar nepažįstamais žmonėmis arba jaustų auditorijos
baimę. Gal todėl, kad užaugau tarp suaugusiųjų, todėl ir mane dabar
dauguma vyresniu palaiko, - savo versiją dėstė moksleivis.
Tautvydas neneigia aiškiai turįs lyderio savybę.
Mėgsta pats viską imti už vadžių, rodyti iniciatyvą.
Mokymusi užsidirbo džiaugsmą
Tautvydo mėgstamiausi dėstomi dalykai - anglų,
lietuvių kalbos, istorija, muzika. Nesu tiksliukas, bet matematika,
fizika, chemija taip pat pat sekasi. Matematiką mokausi, nes žinau,
kad prireiks stojant į aukštąją mokyklą, - sako moksleivis ir atskleidžia,
jog jo svajonė - tarptautiniai santykiai. Pomėgius gali išvardyti
tokia seka: krepšinis, muzika, kompiuteriai, internetas. Nuo antros
klasės lankė Vaikų muzikos mokyklos birbynės klasę. Baigė prieš
trejus metus, dabar groja kultūros centro kaimo kapeloje Vingis.
Birbynę pasirinko todėl, nes ir tėtis baigęs tuometę konservatoriją.
Be to, ir puikus mokytojas Simas Gavelis sudomino. Tautvydas neišgyveno
kritinės situacijos, kaip jo bendraamžiai, kada itin norisi mesti
muzikos mokyklą. Neneigia, jog sunku buvo, bet viską atpirko dalyvavimas
J. Švedo liaudies instrumentų respublikiniuose dviejuose konkursuose.
Pirmas mokslu užsidirbtas džiaugsmas aplankė tada, kai su kitais
pasižymėjusiais moksleiviais buvo pakviestas kelionei į Prancūziją.
Autoritetai ir prioritetai
Didžiausias Tautvydui autoritetas - senokai miręs
senelis, mamos tėtė. Prioriteto tvarka bandydamas sudėlioti, kokiai
veiklai save nuoširdžiausiai atiduoda, Tautvydas nedvejoja, jog
mokslui. Besimokydamas jis visiškai savarankiškas. Nei žemesnėse
klasėse, nei dabar neprašė tėvų pagalbos, nereikalinga ir jų kontrolė.
Tik močiutė kartais nerimsta, vis pasiteirauja, ar vaikaitis ruošia
pamokas. Be to, Tautvydui reikšminga ir kita veikla mokinių parlamentas,
įvairūs renginiai mokykloje, kapela, patarnavimas bažnyčioje, kiti
pomėgiai.
Iš kur ateina gebėjimai
Jei ką nors užsibrėžiu, turiu padaryti,- tikino
Tautvydas, pridurdamas, jog svarbu pačiam norėti tų gerų dalykų.
Aktyvumo varikliu moksleivis laiko pasitikėjimą
savimi ir kitais bei optimistišką požiūrį. Visi šitie gebėjimai
ateina iš namų, draugų, mokytojų, aplinkos. Už tai, koks dabar esu,
turiu jiems dėkoti, - sako Tautvydas.
Mokytojų padrąsinimas, puiki draugų kompanija
padeda apsispręsti ir veikti. Gal kitiems bus keista, bet man ramiausia
vietelė, labiausiai patinka būti mokykloje, - tvirtino dešimtokas.
Apie požiūrį ir draugus
Ar kartais nekyla pagunda užriesti nosį dėl
to, kad taip visur esi reikalingas?
Tikrai ne. Stengiuosi būti nuoširdus, atviras,
kartais tiesiai išsakau nuomonę. Bet pasikelti nematau dėl ko...
Ar daug turi ištikimiausių draugų?
Gerų draugų, su kuriais smagu praleisti laiką,
yra daugybė. Bet pačių tikrųjų mažai. Kartais pagalvoju, kodėl
taip. Gal todėl, kad moku atsirinkti.
Apie ką rūpi su draugais pasikalbėti?
Su vaikinais tai apie merginas
(juokiasi). Aišku,
juokauju. Svarbiausia draugą išklausyti ir kad tave išklausytų.
Pakalbame apie asmeninius dalykus, problemas, laisvalaikį. Su draugais
galima kalbėtis apie ką tik nori.
Apie direktorę ir mokytojus
Ar nekomplikuoja tavo padėties mokykloje tai,
kad mama direktorė?
Kai mokiausi pradinėse klasėse, mama irgi buvo
direktorė pradinės mokyklos. Namie ji mama, mokykloje direktorė.
Ji nesikiša dėl mano dalyvavimo įvairiuose renginiuose. Mes paprasčiausiai
pasitariame, išsakome nuomones, prieiname prie bendrų išvadų.
Ką gali pasakyti apie mokytojus?
Tai geri draugai. Aš seniai supratau, kad kiekvienas
mokytojas yra puiki asmenybė. Mes turime apie ką pakalbėti, pabendrauti.
Apgailestauju dėl to, kad dabar mažesniam trečdaliui mokinių mokytojai
patinka. Nežinau, kaip paaiškinti kodėl. Gal dėl to, kad patys neturi
norų, siekių. Kad ir kaip būtų sunku pripažinti, mokytojas yra labai
nuvertintas. Manau, kad tėvai turėtų labiau bendradarbiauti su mokykla
dėl savo vaikų formavimosi.
Apie bažnyčią ir tikėjimą
Tu esi labai užimtas, bet šventadieniais, sekmadieniais
patarnauji šv. Mišioms Vilkaviškio Katedroje, dalyvauji katalikiško
jaunimo renginiuose. Kaip į tai reaguoja mokytojai, draugai? Ką
tau reiškia buvimas bažnyčioje, tikėjimas?
Mane supa tokie žmonės, kurie net nepagalvotų
pasišaipyti iš šio mano užsiėmimo. Pastaraisiais metais dėl užimtumo
bažnyčioje lankausi rečiau. Šv.Mišioms patarnauju nuo septynerių
metų, kai močiutė nuvedė, o Vilkaviškio dekanas prel. Vytautas Gustaitis
dar pasišnekino. Bažnyčioje susiradau daug labai gerų draugų. Bažnyčia
- tai ta vieta, kurioje galiu apmąstyti daug ką, pabendrauti su
Dievu. Man Dievas - tai žmogaus gerumas, nuoširdumas. Ir Dievas
gyvena kiekviename iš mūsų, jei į savo vidų įsileidžiame nuoširdumą.
Vilkaviškis
Autorės nuotrauka
© 2005 "XXI amžius"
|