Moksleiviai apie taiką ir šeimą
Benjaminas ŽULYS
|
Kauno jėzuitų gimnazijos
direktoriaus pavaduotoja
Audronė Remeikienė
ir jaunieji atlikėjai Algirdas
(Kareivėlis), Agnė (Dama),
Dominykas (Berniukas),
Justas (Senelis)
|
Kauno jėzuitų gimnazijoje buvo surengta tradicinė,
aštuntoji, Lietuvos krikščioniškų mokyklų teatrų šventė Mažosios
scenos dienos 2005(MSD). Kaip papasakojo viena šio renginio organizatorių
Nacionalinės katalikiškųjų mokyklų asociacijos programų koordinatorė
s.Gražina Dapšauskytė, per praėjusias septynias šventes jose dalyvavo
apie 1500 moksleivių. Tai reikšminga šventė, nes plečia savo dalyvių
geografiją, skatina moksleivių pažintis, draugystę ir bendradarbiavimą,
ugdo domėjimąsi teatro menu bei kultūra, padeda ieškoti naujų patrauklių
katalikiško teatro formų.
Kiekvienais metais šventės turi savo pagrindinę
temą, kurią plėtodami jaunieji atlikėjai kreipia dėmesį į kai kurias
visuomenės problemas, ieško naujų saviraiškos formų. Salės, kurioje
vyko vaidinimai, sienas puošė Kauno Vilijampolės vaikų ir jaunimo
pensionato auklėtinio Nerijaus Gotauto darbai.
Šios šventės tema buvo Žmonijos taika gimsta
šeimoje. Tai popiežiaus Jono Pauliaus II akcentuota mintis, pagrįsta
humaniškumu, meile, geranoriškumu. Apie tai savo sveikinimo žodžiuose
kalbėjo gimnazijos kapelionas kun. Antanas Sederavičius, s. G.Dapšauskytė,
Kauno Vytauto Didžiojo universiteto Menų instituto lektorė teatrologė
Vitalija Truskauskaitė. Ji, beje, jauniesiems atlikėjams, jų bendraamžiams
linksmai pasakė: Jei nebūtų jūsų, nebūtų nei pavasario, nei šios
šventės
Šventės dalyviai trumpai susipažino ir su Jono
Pauliaus II laiško menininkams kai kuriomis mintimis. Laiškas aktualus
bei reikšmingas ne vien suaugusiems, subrendusiems menininkams,
bet ir jaunimui, nes jame kalbama apie menininko pašaukimą tarnauti
Dievui, žmonėms, skatina grožį. Tai Dievas pašaukė žmogų į būtį
ir patikėjo jam užduotį būti menininku, sakoma laiške. Menine
kūryba žmogus labiau negu kitaip atsiskleidžia kaip Dievo atvaizdas
Kas pajunta turįs tokią dievišką kibirkštį, kuri yra pašaukimas
būti menininku poetu, rašytoju, tapytoju, skulptoriumi, architektu,
muziku, aktoriumi
sykiu suvokia pareigą šį talentą ne švaistyti,
bet ugdyti, idant jis tarnautų artimui ir visai žmonijai.
Žinoma, tai nereiškia, kad didžiuma mokyklų teatrų
šventėje dalyvavusių atlikėjų taps aktoriais. Tačiau žiūrovai, kurių
buvo pilna salė, nesunkiai įžvelgė jaunuosiuose aktoriuose norą
siekti grožio, savitarpio supratimo, meilės ir taikos kiekvienoje
šeimoje. Antai vienos iš renginio vedėjų Kauno jėzuitų gimnazijos
antros klasės moksleivės Indrė ir Vismantė sakė, kad jas į šią šventę
traukia noras susipažinti su kitų mokyklų jaunimu, be to, šią dieną
čia ypač linksma ir įdomu. O jei dar pridėsime gebėjimą išraiškingai
ir vaizdžiai reikšti judesį, žodį, tai patiks visiems.
Tą dieną Kauno Vilijampolės vaikų ir jaunimo pensionato
auklėtiniai parodė ištrauką iš spektaklio Skrydis į nežinią (inscenizacijos
autorius ir režisierius V. Bortkevičius), Kauno jėzuitų gimnazijos
atlikėjai suvaidino dalį Hanso Kristijano Anderseno pasakos Senieji
namai (inscenizacijos autorė Agnė Kazlauskaitė, režisierė Audronė
Remeikienė), Vilniaus jėzuitų gimnazijos jaunieji aktoriai parodė
Vidos Lipskytės režisuotą kūrinėlį Tėvai ir kiaušiniai. Savo sugebėjimus
taip pat parodė Panevėžio vysk. Kazimiero Paltaroko vidurinės mokyklos
(režisierė Alina Bardauskienė), to pat miesto M.Rimkevičaitės technologinės
mokyklos (režisierė Teresė Stankevičiūtė), Kretingos pranciškonų
gimnazijos jaunieji meno mylėtojai (režisierė Auksė Antulienė).
VDU lektorė teatrologė V. Truskauskaitė aptarė
moksleivių pasirodymus. Ji atkreipė dėmesį į jaunųjų atlikėjų nuoširdumą,
gebėjimą atskleisti savo personažų charakterius, nepaisant, kad
didžiuma aktorių vaidina ne įprastoje savoje scenoje, o kitur. Taip
pat davė kai kurių patarimų. Teatrologės žodžiais tariant, kiekvienas
pasirodymas buvo graži dovana žiūrovams.
Be to, moksleiviai gavo temas pagal pagrindinę
šventės mintį ir pagal jas parengė scenines improvizacijas. Iš tų
temų būta įvairių, pavyzdžiui: Tik meilė tegali sukurti tvirtą
žemiškojo miesto aplinką, Šeimos misija yra saugoti, reikšti ir
perduoti meilę, Kartais gyvenimui neužtenka meilės, kartais priešingai:
meilei neužtenka viso gyvenimo ir kt.
Vėliau įvyko moksleiviškas vakarėlis, kuriame
vėl vyravo gera nuotaika.
Krikščioniškų mokyklų teatrų šventės organizatoriai
Nacionalinė katalikiškųjų mokyklų asociacija bei Kauno jėzuitų
gimnazijos bendruomenė ir šventės dalyviai džiaugėsi puikiu renginiu,
džiuginusiu jaunatvišku entuziazmu.
Kaunas
Ričardo ŠAKNIO nuotrauka
© 2005 "XXI amžius"
|