Svėdasiškių projektas – apie tuos, kurie buvo ir kurių jau nėra

Vytautas BAGDONAS

Svėdasiškės pedagogės (iš kairės) Asta Mikalkevičienė ir Joana Gutmanienė aptaria projektą su moksleiviais Malvina Jakūbonyte, Gintare Raštutyte, Monika Gaiževskyte ir Tomu Gutmanu

Leizeris Pakovičius su savo veltinių dirbtuvėlės darbininkais ir vaikais (jis su vaikais kairėje pusėje)

Neseniai Svėdasų J.Tumo-Vaižganto vidurinę mokyklą pasiekė džiugi žinia apie moksleivius ir pedagogus lydėjusią sėkmę konkurse „Nuo pilietinės iniciatyvos – prie pilietinės visuomenės“, kurį organizavo Tarptautinė komisija nacių ir sovietinių okupacinių režimų nusikaltimams Lietuvoje įvertinti, bendradarbiaujant su Švietimo kaitos fondu.

Svėdasiškiai moksleiviai Malvina Jakūbonytė, Gintarė Raštutytė, Monika Gaiževskytė, Laima Rimkutė, Justina Lapienytė, Monika Baltuškaitė, Tomas Gutmanas ir Paulius Mikalkevičius šiam konkursui parengė projektą „Svėdasų miestelio žydai“ (projekto vadovė – lietuvių kalbos mokytoja Joana Gutmanienė, projekto vykdytoja - informatikos mokytoja Asta Mikalkevičienė). Kaip pasakojo pedagogė J.Gutmanienė, iš pradžių kilo mintis pasidomėti Svėdasų miestelio žydų veikla, gyvenimu, jų likimu – tai buvo vienos klasės moksleivių darbo projektas. Pradėjus rinkti duomenis paaiškėjo, kad tai gana įdomi ir aktuali tema, juolab kad tokios medžiagos dar nėra nei Svėdasų bibliotekos kraštotyros fonduose, nei Svėdasų krašto muziejuje. Tuo metu Švietimo ministerija ir „Atminties namai“ skelbė trečiąjį konkursą „Mano prosenelių ir senelių kaimynai žydai“. Grupei moksleivių, vadovaujamų mokytojos J.Gutmanienės, dalyvavusių tame konkurse, pasisekė: jie savo amžiaus grupėje užėmė antrąją vietą Lietuvoje. Patyrus sėkmę, buvo nuspręsta rengti projektą „Svėdasų miestelio žydai“ ir bandyti gauti finansavimą tam projektui įgyvendinti. Į darbą kibo didesnė grupelė moksleivių, labai pravertė ir projekto vykdytojos mokytojos A.Mikalkevičienės parama.

Ir štai vėl Svėdasiškiams pavyko: tarptautinė komisija nacių ir sovietinių režimų nusikaltimams Lietuvoje įvertinti bei Švietimo kaitos fondas jų projektą įvertino teigiamai ir skyrė per du tūkstančius litų finansinę paramą.

Gavus lėšų,atsirado galimybė išleisti iliustruotą lankstinuką „Svėdasų miestelio žydai“, sukurti kompiuterinį tinklapį (www.svedasuzydai.ten.lt), kai kuriuos tekstus išversti į lietuvių kalbą iš anglų ir hebrajų kalbų, parengti Svėdasų miestelio, kur anksčiau žydų tautybės žmonių gyventa, mokytasi, melstasi, darbuotasi, planą ir kt. Taip pat projekto dalyviams buvo surengta ekskursija į Vilnių, aplankytas Gaono žydų muziejus ir Paneriai – masinė žydų tautybės žmonių žudymo vieta.

Projektas „Svėdasų miestelio žydai“ metų pabaigoje buvo pristatytas mokykloje, taip pat ir miestelio bibliotekoje.

Kada tiksliai apsigyveno žydai Svėdasuose, nustatyti sunku, tačiau rinkdami medžiagą projektui svėdasiškiai išaiškino, kad 1866 metais čia jau gyveno apie 50 žydų šeimų. 1890-aisiais Svėdasuose buvo ne tik katalikų, bet ir žydų maldos namai. Senųjų svėdasiškių teigimu, prieš Antrąjį pasaulinį karą miestelyje gyveno apie 300 žydų (60 šeimų). Daugiausia jie buvo įsikūrę Vaižganto gatvėje, taip pat žydų „ūlytėlėje“ (dabar – Ežero gatvė). Prekyba buvo pagrindinis žydų verslas, gerai visi žinojo Volfsono Leibos (Maušos), Obromo, Misijankelio (Farberio), Šachnavičių, Elyčios, Gero ir kitų krautuves, užeidavo į Maušos, Pakovičiaus ir Šermonų restoranus, Stolovo vaistinę, pirko Berciko kepamą duoną. Garsėjo Leizerio Pakovičiaus veltinių dibtuvėlė, neapsieidavo žmonės be kalvio Faifkės teikiamų paslaugų. Žydų „ūlytėlėje“ stovėjo dvi sinagogos, vietinių vadinamos „škalomis“, veikė pradžios mokykla. Kaip ir kitose Lietuvos vietovėse gyvenusių žydų, taip ir svėdasiškių laukė žiauri lemtis – Antrojo pasaulinio karo metu jie buvo sušaudyti. Kai kurie nužudyti Bajorų kaimo pušynėlyje (vadinamame „klebono“), netoli koplytėlės, kiti – Svėdasų žydų kapinėse, dalis žydų tautybės žmonių sušaudyti prie Žaliosios ir Kamajų. Gyviems per stebuklą pavyko išlikti tik keliems. Po karo Svėdasuose nebeliko nė vieno žydo.

Pasak mokytojų J.Gutmanienės ir A.Mikalkevičinės, daug vertingų žinių moksleiviams suteikė Bronislovas Grižas, Fausta Palskienė, Bronius Neniškis, kiti garbaus amžiaus svėdasiškiai, kurie puikiai prisimena Svėdasuose gyvenusius žydus. Projekte – trylikos svėdasiškių prisiminimai, kuriuose pasakojama apie žydų ir lietuvių santykius.

Svėdasiškiams pavyko užmegzti ryšius su JAV gyvenančia Celia Peres Yewlow, kuri kažkada gyveno Svėdasuose, Ežero gatvėje, ir daug ką prisimena. Kai prieš keletą metų ji lankėsi Svėdasuose, jai vertėjavo Kaune gyvenantis Chaimas Bargmanas, jis svėdasiškiams ir nurodė šios žydės adresą. Jau beveik 90 metų sulaukusi C.Peres Yewlow ir jos dukra į Svėdasų J.Tumo-Vaižganto vidurinę mokyklą atsiuntė nuotraukų, žada parašyti ir prisiminimų. Labai geranoriškai svėdasiškiams padeda anykštėnai Artūras Šajevičius ir Vilius Mackus, rašytojas ir Anykščių krašto laikraščio „Anykšta“ bendradarbis Rimantas Vanagas ir kiti.

Konkursas „Nuo pilietinės iniciatyvos iki pilietinės visuomenės“ tęsiasi. Tačiau kol kas Svėdasų J.Tumo-Vaižganto vidurinės mokyklos bendruomenė jame nedalyvaus: dar reikia surinkti daugiau naujos medžiagos, pasižvalgyti archyvuose, Rokiškio, Kupiškio, Utenos muziejuose, sukaupti naujesnės informacijos. Ir tik tuomet rengti projekto antrąją dalį. Beje, dar yra kas veikti ir Svėdasuose. Antai senosiose žydų kapinėse yra likę antkapinių paminklų, kurių įrašai sunkiai įskaitomi. Bandyta įrašus užtepti kreida ir šitaip juos nufotografuoti, kad hebrajų kalbos žinovai galėtų žodžius įskaityti. Kol kas tai nelengvai pavyksta. Dar yra ir miestelyje išlikusių žydams priklausiusių pastatų, kitų neatskleistų istorijos faktų. Taigi darbų gana daug. Pradžia jau padaryta. Tad gera pradžia – pusė darbo.

Svėdasai, Anykščių rajonas
Autoriaus nuotrauka
ir fotokopija

© 2005 "XXI amžius"