„Vilnelės“ kultūros centras ir studenčių namai

Izabelė GAULLIER

„Vilnelės“ studenčių namuose labai neįprasta aplinka

„Vilnelės” studenčių namuose jauku gyventi

Abiturientų laukia gausūs naujovių pirmieji studijų metai. Daugeliui tenka įsikurti nepažįstamame mieste, pradėti savarankišką gyvenimą toli nuo šeimos, priprasti prie naujos mokymosi tvarkos, dėstytojų. „Vilnelės“ studenčių namai – alternatyva to, kurios nepasirinko bendrabučio ar gyvenimo atskirame bute. Šiuose namuose gali gyventi 20 merginų.

Giedrė prisimena metus „Vilnelės“ studenčių namuose. Jos žodžiais tariant, tai idealus perėjimas po vidurinės mokyklos į savarankišką gyvenimą. „Pirmiausia, pagalvojus apie laiką, praleistą „Vilnelės“ studenčių namuose, atmintyje iškyla labai neįprasta aplinka, ramybė, kurios be galo stinga šiame vis labiau skubančiame pasaulyje. Ramybė, neatsiejama nuo tylos ir susikaupimo minučių, bet išsiliejanti džiaugmo, nuoširdžios bendrystės upeliais“, – sakė Giedrė.

„Čia kaip namie!“

Čia kaip namie, kur kiekvienas laukiamas, maloniai sutinkamas, kur net, atrodo, nereikšmingos smulkmenos yra svarbios: gėlių puokštė ant stalo, kitų šypsenos grįžus iš universiteto ar padrąsinimas prieš egzaminą. Apie tai pasakoja Giedrė: „Vos čia įžengus, sužavi jaukus interjeras – pasijunti lyg namie. Kiekviena daiktelis turi savo vietą, viskas puikai dera ir sukuria harmoniją. Visa tai, ilgiau pagyvenus šiuose namuose, pripildo harmonijos ir vidinį pasaulį“.

Studenčių namų patogumais gali naudotis ne tik gyventojos, bet ir jų draugės bei pažįstamos. Bet kas gali užeiti į skaityklą, svetainę, muzikos salę. Tyla skaitykloje labai padeda sukurti studijų aplinką.

„Čia sukurtos visos sąlygos gerai mokytis“, – sako Aušra. Jai pritarė Giedrė: „Atsitiktinai žurnale perskaitytas skelbimas, kviečiantis čia gyventi, man tapo puikia naujo gyvenimo pradžia. Tada buvau ką tik baigusi vidurinę mokyklą. Praleidusi „Vilnelės“ studenčių namuose vienerius mokslo metus galiu tvirtinti: tai nuostabi vieta visapusiam tobulėjimui, ryšio su Dievu gilinimui, prasmingam mokymuisi ir laisvalaikiui“.

Kiekviena gyventoja turi savo pareigas. Visos rūpinasi namų švara, tvarka, kartais rengia šventes, vakarones.

Įvairūs renginiai

„Vilnelės“ studenčių namuose organizuojama įvairi socialinė, kultūrinė, meninė bei sportinė veikla.

Didelio susidomėjimo sulaukė susitikimai ir pokalbiai su rašytojais, kultūros ir visuomenės veikėjais. Rašytoja Vanda Juknaitė papasakojo apie savo knygą „Išsiduosi. Balsu“, paremtą jos pačios patirtimi. Pagrindiniai esė herojai – artimųjų atstumti ir nelaimingi gatvės vaikai. Rašytoja kalbėjo apie vertybes, atskleidžiamas jos kūryboje, skatino gerbti kitų žmonių orumą, kad visuomenėje būtų daugiau meilės ir žmogiškumo. Rašytojas, publicistas Viktoras Alekna kalbėjo apie Salomėją Nėrį, jos gyvenimą ir kūrybą. Klausytojams didelį įspūdį paliko V.Aleknos gyvenimo pavyzdys, jo stiprybė, pasiaukojimas savo darbui, atkaklus užsibrėžto tikslo siekimas.

Tarptautinės vakarienės – proga smagiai praleisti laiką, susipažinti su kitomis kultūromis ir paragauti įvairių šalių patiekalų. Kalbų klubuose galima praplėsti akiratį, išsakyti savo nuomonę aktualiomis temomis.

Visus metus studentės ir moksleivės kviečiamos dalyvauti socialinėje veikloje, aplankyti ligonius, senelius ar vaikus. Šiais mokslo metais vyksta lyderystės įgūdžių ugdymo seminaras, skatinantis pažinti gėrį, jį mylėti ir daryti gera savo aplinkoje: šeimoje, mokykloje ar universitete, mieste.

Merginos gali dalyvauti rekolekcijose, gauti teologijos žinių ir paramą savo krikščioniškam gyvenimui. Šie renginiai patikėti asmeninei Katalikų Bažnyčios prelatūrai „Opus Dei“ („Dievo darbas“).

Daugiau draugų

Studenčių namuose užsimezga draugystės. „Čia tave visada pasitiks šilti, rūpestingi, nuoširdūs žmonės – visi tokie skirtingi, kiekvienas pasirengęs su tavimi pasidalyti savo sielos lobiais, būti su tavimi, kai tau to labiausia reikia.“

Bendrabučio direktorė, kurią visi šiltai vadina Gabija, džiaugiasi šeimos aplinka ir užsimezgančiais ryšiais: „Daugelis buvusiųjų mus aplanko!“

Aušra baigė vadybos magistrantūros studijas ir dabar dirba aukštojo mokslo institucijoje. Metai, praleisti „Vilnelės“ kultūros centre, jai buvo proga tobulėti, suvokti asmenybės ir krikščioniškojo ugdymo svarbą. „Džiaugiuosi turėdama šį lobį, nes jis atveria gyvenimo pilnatvės ir džiaugsmo duris, skatindamas namuose bei išėjus iš jų tuo dalytis su šalia esančiais bičiuliais, artimaisiais, kolegomis ar tiesiog su gatvėje sutiktais žmonėmis“, – sakė Aušra.

Liucija, prieš išsikraustydama, taip atsisveikino: „Džiaugiuosi, kad turėjau galimybę gyventi ir susipažinti su jumis. Juk yra sakoma: „Dievo keliai nežinomi“. Taigi – turim išsiskirti, bet juk ne visam laikui. Dar susitiksim! Iki pasimatymo! Pasiilgsiu jūsų visų!“ Taip ir įvyko. Ji aplanko studenčių namus, toliau bendrauja su kitomis, dalyvauja „Vilnelės“ kultūros centro renginiuose.

Vilnius

© 2005 "XXI amžius"