"XXI amžiaus" priedas jaunimui, 2005 m. birželio 10 d., Nr. 6 (67)

PRIEDAI

Abipus Nemuno

Kristus ir pasaulis

žvilgsniai

pro vita

Sidabrinė gija

Horizontai

Atodangos

Ketina atstatyti prosenelio malūną

Karaliaus Mindaugo motorizuoto
pėstininkų bataliono viršila
Gintautas Čiplys siekia
užsibrėžto tikslo – bando
atstatyti savo prosenelio malūną

Karaliaus Mindaugo motorizuoto pėstininkų bataliono viršila Gintautas Čiplys kiekvieną laisvą nuo tarnybos savaitgalį vyksta į gimtinę Aukštaitijoje. 32 metų liktiniu tarnaujantis vyras bando atstatyti savo prosenelio malūną. Toks darbas jam - kaip pomėgis.

Apie 1900 metus Gintauto prosenelis grįžo iš Amerikos, nusipirko žemės, pasistatė gyvenamąjį namą. Pritrūkęs pinigų, jis vėl išvyko už vandenyno, matyt, galvodamas apie savo verslą. Užsidirbęs jų ir grižęs į Lietuvą pasistatė malūną 1912 metais. ( Apie tai byloja Gintauto rasta vėtrungė.) Prosenelio verslui sutrukdė atūžęs Pirmasis pasaulinis karas. Traukiantis vokiečiams, buvo uždrausta malti grūdus, kad juos galėtų surinkti iš gyventojų savo kariuomenei. Tačiau šilto ir šalto regėjęs sodietis to nepaisė. Vokiečiai tai pastebėjo ir nepaklusnųjį kaimo žmogų žiauriai sumušė. Prosenelis gyveno nebeilgai. Jo sveikatai atsiliepė ir darbas Amerikos šachtose.

Gintauto senelis Simonas Čiplys vedė vieną jo dukrų, kurios mergautinė pavardė buvo Kizytė. Užkurys pasirodė esąs apsukrus žmogus. Pasikinkęs vėjo jėgą, jis malūne pjaudavo lentas, maldavo grūdus. Turėjo stalių dirbtuvėles. Kaimiečio verslą nutraukė užėję rusai.

Atgimus Lietuvai ir norėdamas turėti savo būstą, pamąstęs G.Čiplys nusprendė tai daryti senelių žemėje. Augdamas matė malūną, tačiau tėvai griežtai drausdavo jame lankytis. Pavojų gyvybei galėjo sukelti byrantys akmenys. Pasikeitus laikams, Gintautas užsuko į malūną ir jį kruopščiai apžiūrėjo. Gimė svajonė statinį iš akmenų pertvarkyti. Ji Gintauto neapleidžia septyneri metai.

Panašų malūną jis yra matęs savo mamos tėviškėje. Ten regėjo baigiamą niokoti statinį. Šitoks vaizdas jaunuolį sukrėtė, todėl savam malūnui jis neleis pasiekti panašaus stovio.

Atgaivinti malūną iki tokios padėties, kad jame būtų galima malti grūdus, Gintautas nesiekia. Iš akmenų sumūrytame keturių aukštų statinyje pakankamai daug vietos. Ketina jis čia įsirengti poilsio kambarėlį, pasidaryti stalių dirbtuves. Kita mintis –šioje vietoje atkurti savo sodybą. Senąją šimtametę tektų nugriauti. Nors Gintauto žmona abejoja, ar gyventi kaime, bet ji per daug tam nesipriešintų. Čiplių pirmagimiam sūnui dar nėra metų. Kas žino, gal Martynas savo šaknis įleis savo protėvių žemėje.

Remontuoti malūno G. Čiplys neskuba. Iš skardos baigia jam uždėti „kepurę“. Ar daryti malūnui sparnus, dar galvoja. Gintautas darbuojasi vienas. 196 centimetrų ūgio vyrui jo gimtinėje esantis malūnas sapnavosi ir atliekant taikdario misiją. Savo noru pusmetį jis tarnavo Bosnijoje ir Hercegovinoje.

Bronius VERTELKA

Panevėžys

Autoriaus nuotrauka

 

Atgal | Pirmasis puslapis | XXI amžius | Redakcija