"XXI amžiaus" priedas jaunimui, 2005 m. liepos 15 d., Nr. 7 (68)

PRIEDAI

Abipus Nemuno

Kristus ir pasaulis

žvilgsniai

pro vita

Sidabrinė gija

Horizontai

Atodangos

Žaliojoje girioje iškylavo skautai

Bronius VERTELKA

Skaitlingiausia stovykloje buvo
„Žemynos“ draugovė.
Jos vadovė Laima Nareckienė
(trečia iš kairės) sugebėjo
su visais gražiai sutarti

Tadas Liberis iš „Žemynos“
draugovės skaldo malkas

Smagų poilsį turėjo Panevėžio krašto skautai. Į stovyklą „Miško vaikai-2005“ jų sugužėjo gerokai per pusantro šimto. Susirinko 5-11 klasių moksleiviai iš Panevėžio miesto bei rajono, Kupiškio miesto ir Noriūnų seniūnijos. Beveik savaitę Žaliojoje girioje skambėjo jaunatviški balsai.

Geresnės vadovės nesitikėjo

Skaitlingiausia – net 39 skautų – buvo „Žemynos“ draugovė. Panevėžio „Žemynos“ vidurinės mokyklos skautus, kurių gretose yra apie pusšimtį, subūrė mokytoja Laima Nareckienė. Pedagogė sugeba pritaikyti raktelį į kiekvieno jų širdį. „Geresnės nei ji nėra“, – tikino užkalbintas Tadas Liberis. Fiziškai tvirtai suręstas būsimasis septintokas niekieno neragintas skaldė malkas. Kirvį jis valdė kaip žaisliuką: tarsi ne kalades būtų skaldęs, bet žirnius gliaudęs. Ketvirtą kartą jaunasis panevėžietis iškylavo skautų stovykloje, taip paįvairindamas savo vasaros poilsį.

Rado prišiukšlintą aikštę

Didoka aikštė, iškirsta Žaliojoje girioje, tapo panevėžiečių mėgstama poilsio vieta. Tačiau po Joninių čia matytas vaizdas nemaloniai nuteikė atvykusius skautus. Aikštė atrodė vos ne kaip šiukšlynas. Skautai kibo į darbą:rinko popierius, plastmasinius butelius, kimšo tai į maišus. Šiukšles užkasė girininko nurodytose vietose. Aptikę sulaužytą lieptelį, vedantį link šaltinėlio, jaunieji poilsiautojai padarė naują. Nenaudodami vinių, bet surišdami rąstelius virvėmis. Skautai visur savo išradingumą bandė rodyti.

Išpažinties pas kunigą susidarė eilutė

Neįprastą vasaros poilsį miške pasirinkę skautai atsikėlę, prieš guldami ar sėsdami už stalo neužmiršdavo sukalbėti maldelės. Tai tapo stovyklautojų ritualu. Pasižiūrėti, kaip įsirengę, pas iškylautojus buvo užsukęs kunigas Algis Neverauskas. Pasvalio dekanas yra Panevėžio krašto skautų dvasios vadas. Savo atvykimu klebonas pradžiugino laikinuosius miško gyventojus. Medžių lapijos pavėsyje skautai pasistengė įrengti altorėlį. Norinčiųjų atlikti išpažintį pas kun. A.Neverauską susidarė eilutė. Tai buvo itin smagi diena. Skambėjo gitaros. Kartu su skautais buvo Pasvalio dekanas.

Tylos minute pagerbė išėjusįjį į Amžinybę

Atsitiko taip, jog stovyklos atidarymo dieną Paberžėje buvo laidojamas Tėvas Stanislovas. Į Amžinybę išėjusio kapucinų vienuolio atminimą pagerbė tylos minute. Atrodė keista, jog daugiau nebepamatys Paberžės klebono. Vasarį grupė panevėžiečių skautų lankėsi pas jį. Ta diena sutapo su skautų organizacijos įkūrėjo Baden Povelo gimtadieniu. Tėvas Stanislovas atvykusiems aprodė Paberžę, leido ant sniego sukurti lauželį. Jis atrodė žvalus ir nė žodeliu neužsiminė apie savo ligą. Pasirodo, koks trumpas gyvenimas žmogaus ir kaip netikėtai jis gali nutrūkti.

Gyvendami be elektros nepasiilgo kompiuterio ar televizoriaus

Iš tiesų stovyklos programa buvo įdomi ir sumaniai parengta. Poilsiaujančiųjų laikas buvo suskirstytas taip, jog jiems nebuvo kada pagalvoti apie nuobodulį. Vyko čia skautai ne gulėti Lėvens upės pakrantėje ar kaitintis prieš saulutę, bet pajusti tikrąjį stovyklavimo skonį. Visur jie buvo savarankiški: patys virė valgyti, pjovė malkas, patys darėsi stalus ir kėdes, statėsi palapines. Draugovių vadovais dirbo mokytojai, žinantys savo pareigas. Skautai be jų žinios negalėjo išeiti už stovyklos ribų. Iškylautojus sukrėtė žinia, kai neapdairiai organizuotos jaunųjų šaulių stovyklos Žemaitijoje metu žuvo dvi merginos. Žaliojoje girioje skautai jautė deramą draugovių vadovų globą ir rūpestį. Beveik savaitę gyvendami be elektros, jie nė kiek nepasiilgo kompiuterio ar televizoriaus. Įdomių minčių kėlė surengtos skautų krikštynos. Čia jau tikrai organizatoriai nestokojo išmonės.

Aukcione laimėjo romantišką vakarienę

Skautams netrūko kūrybiškumo. Stovyklaudami jie kūrė įvairius darbelius, dažniausiai tam naudodami gamtos dovanotas gėrybes. Paskui buvo surengtas dirbinių aukcionas. Jame buvo ir pinigai – popierėliai su skautų piešinėliais. Paimti prekę buvo leidžiama netgi atlikus kokią paslaugą. Atlikęs masažą, galėjai nemokamai vykti taksi. Iš dviejų karčių padarytą ir virvėmis sutvirtintą gultą - įsivaizduojamą mašiną - po aikštę nešiojo keturiese ar šešiese. Aukcione buvo galima patirti romantiškos vakarienės privalumų. Turėjo išrinkti du broliukus ir tiek pat sesučių, kuriems būtų suteikta teisė sėsti prie improvizuoto šventiško stalo. Ilgai buvo spėliojama, kas jais galėtų tapti. Galimybę paragauti saldžios ryžių košės iškovojo Augustė Mulevičiūtė, Vilma Vapsvaitė ir Giedrius Daraškevičius iš „Vaivorykštės“ draugovės bei iš Noriūnų atvykęs Vaidas Juknevičius.

Neptūną vaidino mergina

Gausybę emocijų suteikė Vandens diena, kurios metu buvo renkami Undinėlė ir Neptūnas. Pirmąją vieni bandė vaizduoti su uodega, padaryta iš medžių šakų ar kitokių atliekų, kiti – kaip madingą, ekstravagantišką, trumpučiu sijonuku. Tokiam vaidmeniui labiausiai tiko Panevėžio A.Gustaičio draugovės narė Rasa Misiūnaitė. Neptūno vaidmenį puikiausiai atliko Kupiškio „Kupos“ draugovės skautė Rima Skvoreckaitė. Jos Neptūnas visiems sukėlė žavesį.

Vilktupis, Panevėžio rajonas

Autoriaus nuotraukos

 

Atgal | Pirmasis puslapis | XXI amžius | Redakcija