Dovanoja tai, ko būtinai reikia
Bronius VERTELKA
|
Pradinių klasių mokytojas
metodininkas Jonas Marcinkevičius
ir jo jaunieji šokėjai
|
|
Muziejaus vadovė lietuvių
kalbos mokytoja metodininkė
Virginija Navickienė su savo
stropiausiomis pagalbininkėmis
|
Šį pavasarį Velžio gyvenvietę apskriejo jaudinanti
žinia: Panevėžio rajono Tarybos sprendimu vietos vidurinei mokyklai
suteikta teisė vadintis gimnazija. Bendruomenė to siekė daugelį
metų. Turint tikslą eita nepramintu keliu. Mokykla dalyvavo profilinio
mokymo eksperimente, įgyta patirtimi dalijosi su kitų rajonų pedagogais.
Gimnazija Velžyje pirmoji tokio lygio mokykla rajono kaimo vietovėje.
Vidurinio išsilavinimo siekia beveik 400 vaikų
iš aplinkinių, tolesnių Kabelių, Preidžių, Maženių kaimų, atvyksta
jų nuo Miežiškių, net iš Panevėžio. 90 proc. pernykščių abiturientų
tapo studentais ( rajone per 60 proc.). Moksleiviai šauniai pasirodo
rajono ir respublikinėse olimpiadose, konkursuose. Mokymosi kryptis
gimnazijoje humanitariniai ir realiniai dalykai. Velžiečių tikslas
-išlaikyti provincijoje vidurinio ugdymo įstaigą, kad siekti žinių
joje galėtų vaikai nuo pirmos iki dvyliktos klasės.
Neseniai moksleivių šokių kolektyvas, vadovaujamas
pradinių klasių mokytojo metodininko Jono Marcinkevičiaus, grįžo
iš Suomijos. Jis dalyvavo Salo mieste vykusiame penkioliktajame
vaikų tautinių šokių festivalyje Dainuojantys ir šokantys Baltijos
vaikai. Velžietė moksleivė Indrė Strolytė buvo viena jauniausių
konkurso dalyvių ir pelnė žiūrovų simpatijas. Aštuonmetė buvo apdovanota
festivalio diplomu ir sidabriniu pakabučiu. Jaunieji šokėjai plaukė
Baltijos jūra, susipažino su Suomijos grožybėmis, miestais. Šiemet
Velžyje viešėjo ir 30 Suomijos šalies pasiuntinių. Čia buvo surengtas
jaunimo festivalis, į kurį suvažiavo net dvylika Aukštaitijos kolektyvų.
Suomiai Panevėžio rajone išbuvo kelias dienas. Viešnagė svetingame
krašte jiems patiko. Dabar gimnazijos mergaičių choro Mozaika
laukia kelionė į Ispaniją. Saulėtoje šalyje skambės jaunimo festivalis.
Maloniai nuteikia gimnazijos interjeras. Koridoriuose,
laiptų aikštelėse auginamos gėlės. Didesnį žavumą suteikia jų vazonai
mediniuose ratuose. Gimnazija įsirengė meno galeriją Baltoji niša.
Apipavidalinti ją padėjo moksleiviai. Baltoji niša turi ryšių
su Naujamiesčio kultūros centro galerija, su ja keičiasi parodomis.
Meno šventovėje savo darbus eksponavo tautodailininkė A.Ožkeliūnienė,
Panevėžio meno mokykla, gimnazijos moksleiviai. Dabar veikia vilniečio
Roberto Šliavo kūrybos paroda. Fotografo darytos nuotraukos atkeliavo
iš Ramygalos. Jų autorius su nostalgija prisimena miestą, iš kurio
save kildina. Šiaip į parodos atidarymą bando kviesti darbų autorių.
Galerijoje ekspozicijos keičiamos kas du trys mėnesiai.
Jaudinantis įspūdis lieka apsilankius gimnazijos
muziejuje. Jo įkūrėja ir stropi puoselėtoja mokytoja metodininkė
Virginija Navickienė. Studijuodama lietuvių kalbą Vilniaus universitete,
visus mokslo metus ji buvo šios aukštosios mokyklos kraštotyrininkų
klubo Ramuva dalyvė. Pradėjusi dirbti mokytoja Velžyje, Virginija
čia įkūrė kraštotyros būrelį. Rengė moksleivių ekspedicijas po kaimus,
rinko eksponatus, domėjosi tautosaka. Ėmė užrašinėti šio krašto
dainas. Respublikos jaunųjų filologų konkurse jos pelnė pirmąją
vietą.
Muziejus turi apie 600 eksponatų. Visi jie rankomis
sunešti ar dviračiais suvežti iš aplinkinių kaimų. Daugiausia jų
aptiko Pakalniuose. Moksleivės Aušros Jasiūnaitės senelių spintai
daugiau nei šimtas metų. Ji išskobta rankomis. Metalinės spintos
dalys nukaltos kalvio. Senas daiktas kaime buvo laikomas nebereikalingu,
iš jo norėta padaryti kiaulėms lovį. Nuo kirvio senieną išgelbėjo
laiku užsukę jaunieji muziejininkai. Mokytoja Stanislava Lukauskienė
iš savo tėvų namų atvežė gausybę metų jiems tarnavusią kėdę. Ragainėje
(Kaliningrado sritis) sugriautos pilies plyta parkeliavo autobusu.
Ją nusižiūrėjo V.Navickienė būdama ekskursijoje. Gydytojo rankinė
parvežta iš Sibiro tremties. Šventus paveikslus dovanojo viena Pakalnių
kaimo gyventoja. Pirmuoju prancūzų kalbos vadovėliu lietuviams,
išleistu 1937 metais, jau susidomėjo Vilniuje gyvenanti kelių knygynų
savininkė N. Masiulytė-Paliulienė. Verslininkė yra pirmojo lietuviško
knygyno Panevėžyje steigėjo J.Masiulio vaikaitė. Vadovėlį muziejui
dovanojo viena kaunietė mokytoja.
Atėjusi vasarą gimnazijos neužklupo netikėtai.
Jai buvo tinkamai rengtasi. Moksleivių atostogas paįvairina keturios
jų poilsio stovyklos. Visos jos vyksta Velžyje. Nakčiai poilsiautojai
grįžta į namus. Tokį turiningą laisvalaikį pajuto apie šimtas gimnazijos
moksleivių. Nesėdi be darbo jaunieji kraštotyrininkai. Apžergę dviračius,
jie lanko kaimus, ieško muziejui naujų eksponatų. Didžioji dalis
gimnazijos moksleivių gyvena kaime, todėl jie nesibodi ūkiškų darbų,
jaučia pareigą padėti savo tėvams ar seneliams. Nemažas būrys moksleivių
dirba pas garsų sodininką A. Speičį. Talkininkai raškė braškes,
skynė serbentus.
Velžyje gerus pėdsakus paliko mons. J. Antanavičius.
Atgimimo laikais jis beveik metus čia mokė tikybos. Prieš didžiąsias
katalikų šventes, per paskutinį abiturientų skambutį ar per jų išleistuves
bendruomenė sulaukia Kristaus Karaliaus Katedros kunigų. Velžyje
nėra bažnyčios, tačiau čia gajos katalikiškos tradicijos.
Velžys, Panevėžio rajonas
Autoriaus nuotraukos
© 2005 "XXI amžius"
|