"XXI amžiaus" priedas jaunimui, 2005 m. rugpjūčio 12 d., Nr. 8 (57)

PRIEDAI

Abipus Nemuno

Kristus ir pasaulis

žvilgsniai

pro vita

Sidabrinė gija

Horizontai

Atodangos

Eucharistijos žygis dviračiais

Birželio 28-30 d. ir liepos 5-7 d. Molėtų dekanate dekano kunigo Kęstučio Kazlausko iniciatyva vyko Eucharistijos metams skirtas renginys – Eucharistijos žygis dviračiais, kurio tema – „Pasilikite manyje, tai ir aš jumyse pasiliksiu“ (Jn 15, 4).

Į kelionę leidosi nemažas būrys dviratininkų iš įvairių dekanato parapijų. Žygio planas – aplankyti visas dekanato parapijas, pasimelsti parapijų bažnyčiose, susitikti su vietos tikinčiaisiais. Per pirmąjį žygio etapą buvo aplankytos Videniškių, Pusnės, Giedraičių, Bijutiškio, Dubingių, Joniškio ir Inturkės parapijos, taip pat Inturkės parapijos koplyčia Rudesos kaime. Antrame etape aplankytos Stirnių, Labanoro, Saldutiškio, Kirdeikių, Kuktiškių, Suginčių ir Skudutiškio parapijos, taip pat aplankyta Skudutiškio parapijos koplytėlė prie šaltinėlio. Abiejuose Eucharistijos žygio etapuose dalyvavo apie 50 žygeivių – dviratininkų.

Eucharistijos žygeivių kelionė prasidėjo šv. Mišiomis Molėtų bažnyčioje, kurias šventė Molėtų parapijos klebonas ir dekanas kun. K. Kazlauskas, taip pat Kaišiadorių vyskupijos Jaunimo centro dvasios vadovas kun. K. Dvareckas, palaiminęs žygeivius ir palydėjęs į kelionę. Į žygį taip pat įsijungė Kaišiadorių vyskupijos Jaunimo centro vadovė I. Sinkevičiūtė bei šio centro referentė s.V. Slavėnaitė, MVS. Keliautojai buvo labai įvairaus amžiaus: jauniausiajam žygeiviui, kuris važiavo kartu su tėčiu, – ketveri metai, vyriausiajam – šešiasdešimt penkeri. Žygeiviai per abu Eucharistijos žygio etapus įveikė apie 220 kilometrų. Dalyviai kelionėje dėvėjo žygį ženklinančią simboliką: trijų spalvų skareles, simbolizuojančias Lietuvos vėliavą, kepuraites su užrašu „Eucharistijos žygis 2005“ bei vardines korteles. Kiekvieno žygeivio dviračiai buvo paženklinti Vatikano valstybės arba Lietuvos Respublikos vėliavėlėmis.

Eucharistijos žygio metu buvo patirta daug malonių ir nepamirštamų akimirkų. Su džiaugsmu žygio dalyvius pasitikdavo kaimų ir miestelių žmonės. Žygeiviai labai džiaugėsi, jog prie Liesėnų pilkapio maloniai ir šiltai juos sutiko Videniškių parapijos klebonas kun. J.N. Anusevičius su jį lydinčių aštuonių jaunuolių grupele (visi su dviračiais, klebonas taip pat!). Nepamirštamas susitikimas įvyko Joniškio parapijoje kun. E. Kraujalio ir jo parapijiečių dėka. Pats klebonas, garbingo amžiaus žmogus, žygeivius su dviračiu pasitiko prie parapijos ribos ir palydėjo iki bažnyčios. Inturkės tikintieji laukė prie tilto, esančio netoliese miestelio, rankose laikydami šviežios, skanios ir labai kvepiančios duonos kepalą. Skudutiškio klebonas kun. A.Kazlauskas kartu su savo parapijos aktyviaisiais nariais laukė žygeivių su dideliu plakatu, kuriame užrašyta: „Sveiki atvykę į mūsų parapiją“.

Visus žygio dalyvius vienijo bendras tikslas – aplankyti visas 15 dekanato parapijų, kartu melstis, kiek galima ilgiau pabūti bažnyčiose prie tabernakulio. Viską sunku apibūdinti, tačiau ankstyvą rytą tekanti, o vakare besileidžianti saulė, tarytum Eucharistijos ostija švietė žygeiviams, kartu tariantiems Viešpaties maldą.... Žygio metu taip pat buvo juntamas didelis tarpusavio nuoširdumas, bendrystė, atvirumas. Daugelis žygio dalyvių nuoširdžiai pasakojo gyvenime patirtus nutikimus bei kartu sprendė iškilusias problemėles ir nesklandumus, kurių patirta buvo mažiausiai.

Eucharistijos dalyvius norisi pavadinti apaštalais, liudijančiais, gal net skelbiančiais savitu būdu tikėjimą, mat visus vienijo bendras tikslas – malda ir noras ja dalytis su kitais. Kaip liudijo žygio dalyviai, kiekvienas, kuris abejoja savo tikėjimu, turėtų eiti į žygį – maldos žygį, kur tikrai supras, ką ir kiek žmogaus gyvenime gali tikėjimas, koks jis žavus, kaip stiprina ir ugdo žmogų...

Be jokių abejonių, visiems žygio dalyviams ši kelionė paliko neišdildomą įspūdį. Visi keliauninkai žygio metu juto ne tik riedančio dviračio šnaresį, bet visų pirma – Viešpaties artumą, Jo Žodį ir Kūną. Dar geriau suvokę, kaip svarbu nuolatos puoselėti dvasines vertybes, neapsileisti, nekristi į dvasios skurdą (ne nuo dviračio), visada būti pasirengusiems ištiesti ranką artimui, net ir esančiam toli ir visiškai nesusivokiančiam, kur ir kas čia rieda...

Visų žygio dalyvių vardu padėkos žodį norisi tarti kun. Kęstučiui, Molėtų parapijos klebonui ir dekanui, mus lydėjusiam šioje kelionėje, stiprinusiam, pamokslavusiam, aiškinusiam apie Eucharistiją.

S.Motiejūnaitė

 

Atgal | Pirmasis puslapis | XXI amžius | Redakcija