Atverskime naują puslapį

„Dirbkim, kovokime dėl Lietuvos“ (iš ateitininkų himno)

Greta MARCINKUTĖ

Akademijos viršininkė Jovita Mikalkėnaitė su Tiberiados bendruomenės broliais Mykolu (kairėje) ir Bartu (dešinėje) Gedimino JUOČIO nuotrauka

Akademijos dalyviai išsirengė į žygį valtimis Aukštaitijos nacionalinio parko ežerais

Studentų ateitininkų sąjungos pirmininkė Inga Kuzmičiova su generolu majoru Jonu Kronkaičiu

Akademijos dalyviai ant Ladakalnio

Rugpjūčio 25-30 dienomis Kaltanėnuose (Švenčionių r.) vyko Studentų ateitininkų vasaros akademija „Atverskime naują puslapį“. Pateikiame trumpus atskirų dienų aprašymus.

Pirmoji diena

Studentai ateitininkai ir jų bičiuliai, bendraminčiai rinkosi į sunkiai pasiekiamą, tačiau gamtos grožiu Dievo apdovanotą kampelį Kaltanėnus.

Po susipažinimo ir atidarymo klausėmės dr. Arimanto Raškinio pranešimo apie ateitininkų misiją istorijoje ir šių dienų pasaulyje. Pranešimo pirmoji dalis – apie visuomenės gyvenimo dėsningumus, antroji – ką ateitininkai galėtų ir norėtų naudinga padaryti. Tai, ko mes siekiame, priklauso nuo to, kas mes esame. Ateitininkus pranešėjas įvardijo kaip tuos, kuriems nepakanka gražiai apsirengti, padaryti karjerą, jiems rūpi, kas darosi aplink. Šv. Mišios, vakaronė, dienos darbų aptarimas, naktinė kavinė – visuose programos punktuose susirinkusieji dalyvavo be raginimų.

Antroji diena

Dieną pradėjome ne įprasta malda, o savo tikėjimo kelio pažinimu, įvertinimu. Vėliau atskirose grupėse nemažai kalbėta apie Studentų ateitininkų sąjungos veiklą, sunkumus kviečiant naujus žmones, programų sudarymą, veiklos formų pasirinkimą. Vyskupas Jonas Kauneckas, kalbėdamas apie pasauliečių vaidmenį Bažnyčioje, studentus skatino būti aktyvius Bažnyčios ir valstybės gyvenime. Tądien prapliupęs lietus truputį sutrukdė planuotą socialinę akciją miestelyje, ne visos grupelės galėjo atlikti planuotus darbus, na, bet, nepabūgę lietaus, atbėgo keletas vaikų, kuriuos studentai mokė įvairių žaidimų, keletas studentų pagelbėjo bažnyčioje, teisę studijuojantys ateitininkai teikė konsultacijas miestelio gyventojams, niekaip negalintiems susigrąžinti savo žemės.

Rytą pradėtą „Tikėjimo kelią“ pratęsė susikaupimo vakaras – eitynės su apmąstymais, Šventojo Rašto skaitinių skaitymais, Susitaikymo sakramentas ir šv. Mišios bažnyčioje.

Trečioji diena

Dalyvių vis gausėjo. Džiugu, kad į akademiją atvyko ir daug kitų jaunimo organizacijų atstovų: skautai, fokoliarai, Rytų Lietuvos jaunimo centro „Arka“ nariai, jaunųjų krikščionių demokratų, „Žingsnis“atstovai, Tiberiados broliai. Šios organizacijos turėjo galimybę sužinoti, ką žino apie juos kiti, o kartu ir pristatyti savo veiklą. Šią dieną akademijos dalyviai taip pat klausėsi VDU doktoranto istoriko, teisininko Ramūno Aušroto pranešimo apie ateitininkus, daug nuveikusius prieškario Lietuvoje. Iš tokių ateitininkų galima paminėti Vladą Jurgutį, Praną Dovydaitį, Mečislovą Reinį, Eliziejų Draugelį, Aleksandrą Stulginskį, Leoną Bistrą, Kazimierą Bizauską, Mykolą Krupavičių. „Ateitininkai šiandien turi atsiliepti į aplinkos jiems metamus iššūkius ir, Arnoldo Toinbio žodžiais tariant, tapti ta „kūrybine mažuma“, visuomenės elitu, vedančiu pasaulį į priekį. Tačiau tam reikia taip gryninti krikščioniškąją pasaulėžiūrą, kad ji ne tik leistų per krikščioniškąsias vertybes suvokti pasaulį, bet ir padėtų jį keisti“, – apibendrino pranešėjas.

Petras Plumpa savo pranešimu priminė darbus, kuriuos sovietmečiu buvo prisiėmę katalikai inteligentai, o dabar turėtų pratęsti ateitininkai, turintys organizaciją, ryšius, galintys susibičiuliauti su bendraamžiais.

Ateitininkų federacijos (AF) pirmininkas Liutauras Serapinas savo dviejų dalių pranešime priminė Lietuvos istoriją ir „Gyvosios dvasios“ sąjūdį.

Dieną vainikavo puikiai surežisuotas kūrybos vakaras, kuriame pasirodė ne tik studentai, bet ir vietos moksleiviai, svečiai iš Švenčionėlių.

Ketvirtoji diena

Anksti rytą šv. Mišiomis pradėjome turiningą dieną. Po jų su kėdėmis ir suolais kraustėmės ant pievelės, nes atvykusių svečių, kaltanėniškių, negalėjome sutalpinti ankštoje salėje. Džiaugėmės, kad kartu su mumis buvo buvęs AF pirmininkas Vidas Abraitis su žmona Loreta, buvusi ambasadorė prie NATO Gintė Damušytė su Jadvyga Damušiene, ambasadorius Vytautas Antanas Dambrava, gausus pranešėjų būrys, žurnalistai iš Švenčionių rajono laikraščio „Švenčionių kraštas“ bei Ignalinos rajono laikraščio „Nauja vaga“, kaltanėniškiai, svečiai iš Švenčionėlių, Reškutėnų, Vilniaus.

Internetinio dienraščio „bernardinai.lt“ redaktoriaus Andriaus Navicko pranešimas „Krikščionis ir politika“ labiau akcentuotas į tai, kas yra krikščionis. Būti krikščioniu - tai būti keleiviu, keliaujančiu į amžinuosius namus, turinčiu tikslą, kovojančiu su pagundomis, siekiančiu tobulėti srityje, kurioje veikia, neturinčiu likti abejingu tam, kas vyksta aplinkui.

Lietuvos krikščionių demokratų Jaunimo sekcijos pirmininkas Mindaugas Lingė išsakė jaunųjų politikų krikščionių pozicijas atskirais klausimais, siekiamybes.

Generolas majoras Jonas Kronkaitis konkrečiais pavyzdžiais parodė Lietuvos tykančias grėsmes, kurių pagrindiniai šaltiniai – neapdairumas, neatsargumas, aplaidumas, abejingumas, pasyvumas, peršamas beviltiškumas, nuolatinis skaldymas.

Džiugu, kad ambasadoriaus V.A.Dambravos linksniuotėje pagrindinę vietą užima ateitininkai („naudininkas – kam? – visada ateitininkams“). Lyg ir juokais pasakyta frazė turėtų priversti visus ateitininkus savęs paklausti, o kam jie save skiria.

Sveikinimo žodžius tarė buvęs AF pirmininkas V.Abraitis, G.Damušytė, o dienos akademinę dalį baigė politologas Vytautas Radžvilas, kaip visada sukrėsdamas auditoriją, priversdamas kelti klausimus, vertinti įvykius, galvoti apie konkrečią veiklą. Po pranešimo vykusios diskusijos buvo aktyvios, jos tęsėsi ir per dienos darbų aptarimą, ir naktį atskirose grupelėse.

Vakare nemažai akademijos dalyvių ir svečių išvažiavo, o likę atsipalaidavo „craizy“ vakare.

Penktoji diena

Po įtemptos vakarykštės akademinės programos ši diena skirta susipažinti su Aukštaitijos nacionaliniu parku, Palūšės bažnyčia, netoli esančiais akmens amžiaus ir bitininkystės muziejais. Norėdami pažiūrėti iškart į šešis ežerus, lipome į Ladakalnį, bebaimiai užsirioglino ir į trisdešimties metrų aukščio apžvalgos bokštą. Vėliau sėdome į valtis ir ežerus, kuriuos matėme nuo Ladakalnio, mėginome įveikti valtimis. Po kelių plaukimo valandų įrengtoje stovyklavietėje laukė karšta sriuba ir šašlykai, nes diena tuo nesibaigė ir nemažai jėgų reikėjo naktiniame orientaciniame žaidime. Orientavomės pakankamai neblogai, turint galvoje, kad visi jau buvome keletą naktų miegoję tik po porą trejetą valandų. Kopdami į kalnus, bėgdami geležinkeliu, vis žvelgdami į rastas nuorodas ir duotus žemėlapius, pasitikslindami kompasu kryptį įveikėme keliolikos kilometrų atstumą ir sugrįžome į Kaltanėnus. Naktis buvo nuostabi – begalė žvaigždžių, šviečiantys jonvabaliai priversdavo stabtelėti kelioms minutėms ir pasigrožėti, nesvarbu, kad „ant kulnų mynė“ kitos komandos. Šiame žygyje išlaikytas ir bendruomeniškumo, draugiškumo, šeimyniškumo egzaminas.

Šeštoji diena

Dalyvių kas valandą vis mažėja. Pamaldos, pokalbis su Ignalinos parapijos vikaru kunigu Rimu, oficialus akademijos uždarymas, laužas, atsisveikinimas, padėkos, daiktų krovimas į kuprines ir nenoras palikti vieniems kitus... Ir nuolatinis sugrįžimas prie paskaitininkų ir diskusijų metu iškilusių klausimų, akademijos aptarimas, vertinimas. Šįkart galėjome pasidžiaugti, kad visų dėka ji nuostabiai pavyko, svarbu, kad iš čia išsivežamos idėjos neužgestų pasiekus savo namus, universitetus. Džiaugtis tikrai buvo ko. Sulaukėme didelės paramos iš kunigų. Kartu su mumis, be nuolat globojusio vietos klebono kun. Jeronimo Petriko, buvo ir Švenčionių klebonas kun. Vidas Smagurauskas, Ignalinos vikaras kun. Rimas Vinčaitis, pranciškonų provincijolas brolis Benediktas, Algirdo bataliono kapelionas kun. Kęstutis Masevičius, broliai Bartas ir Mykolas iš Tiberiados bendruomenės.

Galėjome pasidžiaugti ir žiniasklaidos parodytu dėmesiu bei geranoriškumu. Beveik kasdien pas mus užsukdavo „Švenčionių krašto“ žurnalistas Algis Jakštas, renginį pristatė per „Marijos radiją“ bei „Mažąją studiją“.

Dėkojame visiems pranešėjams, kurie savo pasisakymais ne tik teikė informaciją, bet nuolat provokavo mąstyti apie ateitį.

Po ilgesnės pertraukos studentų renginyje dalyvavo ir nemažai vyresniųjų ateitininkų – sendraugių. Čia gerai jautėsi ir vyresnieji, ir pirmakursiai.

Kaltanėnai, Švenčionių rajonas

Jovitos MIKALKĖNAITĖS nuotraukos

© 2005 "XXI amžius"