„XXI amžiaus“ priedas jaunimui, 2005 m. gruodžio 16 d., Nr. 12 (73)

PRIEDAI

Abipus Nemuno

Kristus ir pasaulis

žvilgsniai

pro vita

Sidabrinė gija

Horizontai

Atodangos

Darbštusis berniukas

Gavęs cemento, lentgalių
Aliukas sutvirtino paminklą

Aliukas – mažas berniukas žvitriomis akimis, globojamas Rumbonių parapijoje. Turi jis tik mamytę. Tėvelis pamėgo alkoholį, ir šeima išsiskyrė. Mamytė gyvena Alytuje. Nei broliuko, nei sesutės jis neturi. Gruodžio mėnesį švęs 12-ą gimtadienį, kurio labai laukia. Mamos gyvenime iškilę sunkumai palaužė jos sveikatą. Ji nepaskendo alkoholio liūne, bet dėl nedarbo nepajėgia išlaikyti Aliuko, savo vienturčio sūnaus. Todėl jį prieš trejus metus priglaudė Rumbonių parapija.

Šis mažas berniukas labai išgyvena dėl mamos sveikatos. Juk ji nekalta, kad taip susiklostė jos gyvenimas, kad pablogėjo sveikata, kad vyras ją paliko. Aliukas su mama bendrauja telefonu, dažnai jai pats paskambina iš Rumbonių, pasiteirauja, ar ji pavalgiusi. Mama jį aplanko mokykloje. Aliukas mokosi neblogai, yra klusnus, paslaugus. Labai myli gyvūnus: paukščius, kačiukus, šunis. Svarbiausia, jo nuomone, juos reikia prižiūrėti, kad būtų paėdę. Dar jam labai rūpi Rumbonių kapinės. Jis tvarko apleistus kapus. „Ar mirusieji mane mato, kai jų kapus tvarkau? Kas už juos meldžiasi, jeigu jų niekas nelanko?“ – štai, kas vaikui rūpi. Jis ne tik kapus tvarko, bet ir meldžiasi. Kiek yra apleistų kapų, žino tik jis. Moka gėles pasodinti, prižiūrėti.

Labai myli kleboną mons. Leoną Jakimavičių, kurį vadina savo draugeliu. O šis jį taip pat vadina savo draugeliu. Aliukas patarnauja per šv. Mišias, palinki parapijiečiams ramybės, padeda tvarkyti bažnyčią. Po visų dienos darbų, prieš miegą, palaimina visus kryžiaus ženklu kaktose. Sužinojęs, kad apleistų kapų niekas nelanko ir už juose palaidotus žmones tikriausiai niekas nesimeldžia, ne kartą prašė parapijos kleboną mons. L.Jakimavičių aukoti šv. Mišias už tuos mirusius, kurių niekas neprisimena, kapo nepuošia ir nesimeldžia. Jo prašymą klebonas visada išpildo.

Rumbonyse dirbo statybininkų. Radęs pasvirusį paminklą, Aliukas kreipėsi į juos pagalbos. Gavo lentgalių, cemento ir paminklą sutvirtino. Baigęs darbą, Aliukas jį peržegnojo ir pasimeldė.

Berniukas aktyviai dalyvauja ir saviveikloje. Gražiai deklamuoja eiles, ypač jam sekasi vaidinti. Kartą rumboniškius aplankė sesuo Ignė. Ji išmokė dainuoti kun. Algirdo Petro Kanapkos sukurtą dainelę apie patį mažiausią angeliuką Mykoliuką. Aliukas – pats mažiausias seselių globojamas berniukas. Jam ši dainelė labai tinka ir yra jo mėgstamiausia. Kas žino, kuo bus užaugęs šis berniukas. Šiuo metu jis – pats mažiausias Rumbonių angeliukas, skleidžiantis visiems Dievo meilę.

Liucija PUŠKORIENĖ

Rumbonys, Alytaus rajonas

 

Atgal | Pirmasis puslapis | XXI amžius | Redakcija