XXI amžius

Nemenkinkime Visų Šventųjų dienos prasmės

Lenkijos ir Austrijos Bažnyčios vadovai kritikuoja Halloween populiarinimą

Bažnyčios hierarchai Lenkijoje ir Austrijoje sukritikavo didėjantį Halloween populiarumą. Ši maskaradinė šventė į Rytų Europą atėjo žlugus komunistų režimui.
"Mūsų žmonės natūraliai svetingi ir rodo pagarbą užsienio papročiams, - sakė JAV katalikų žinių agentūrai Lomžos vyskupas Stanislavas Stefanekas, Lenkijos vyskupų konferencijos Šeimų sielovados komisijos pirmininkas. - Tačiau skaudu matyti žmones, mechaniškai kartojančius tuos dalykus, kurių jie iš tiesų nesupranta. Šis importuotas paprotys yra svetimas mūsų tradicijoms ir pavojingas savo patraukliu įpakavimu."
Vyskupas S.Stefanekas apie tai kalbėjo likus nedaug laiko iki spalio 31-ąją švenčiamo Halloween (dieną prieš katalikišką Visų Šventųjų šventę ir po jos minimas Vėlines, mirusiųjų pagerbimo dieną).
Ganytojas sakė, kad Lenkijoje vyrauja tendencija perdėtai garbinti tai, kas būdinga kitoms tautoms, be reikiamos pagarbos savoms tradicijoms. "Net nevardijant paslėptų pavojų, yra aišku, kad šios iš JAV ateinančios sensacijos kelia tik painiavą, - kalbėjo Lomžos vyskupas. - Kas glūdi už propagavimo papročių, tokių svetimų žmogaus būčiai, taip groteskiškai sukarikatūrinančių sielos pasaulį ir niekuo neprisidedančių prie tarpasmeninių santykių ir mūsų žmogiškosios prigimties sampratos?"
Kitas Bažnyčios hierarchas, Vienos arkivyskupas Christofas Šionbornas sakė, kad norėtų, jog katalikai skirtų didesnį dėmesį Visų Šventųjų dienai, kuri yra valstybinė šventė Austrijoje, Lenkijoje ir kitose katalikiškose šalyse. "Aš nenoriu labai smerkti juokų ir pokštų, tačiau ar šis maskaradas nenutolina mūsų nuo Visų Šventųjų dienos, skirtos priminti mums, kad esame mirtingi ir kad mūsų tėvynė yra anapus žemiškojo gyvenimo? - kalbėjo kardinolas Ch. Šionbornas per interviu Vienos arkivyskupijos žurnalui "Dialog". - Halloween tam yra priešingas savo moliūgišku žavesiu ir tuštumu. Kas čia yra švenčiama ir kam tai gali padėti, išskyrus tuos, kurie sugeba iš to daryti pinigus?"
Halloween (arba "All Hallows Eve" - "Visų pašvęstųjų minėjimo išvakarės") ištakos, kaip manoma, - Britanijoje ir Airijoje. Ši pagoniška keltų šventė, rengiama užbaigiant auginimo sezoną, populiarumą Rytų Europoje įgijo kaip ir kitos Vakarų tradicijos (pavyzdžiui, Šv.Valentino diena) po 1989-1990 metų politinių permainų. Lenkų sociologė Miroslava Marodi mano, kad Halloween šventimas atspindi masinės kultūros infantilizaciją (suvaikėjimą) ir yra skatinamas verslininkų dėl komercinių tikslų. Jos žodžiais tariant, šios linksmybės gali atlikti integruojantį vaidmenį mažose bendruomenėse be grėsmės tautiniam identitetui.
Tačiau vyskupas S.Stefanekas sakė, kad Halloween grasina nustelbti tikrąją Visų Šventųjų dienos prasmę. Katalikų Bažnyčia neigiamai reaguoja į tai, kas akivaizdžiai neskatina žmonių viešo suinteresuotumo antgamtine būtimi. "Visų Šventųjų diena su jos maldomis už mirusiuosius yra nepaprastai svarbi Bažnyčiai, nes ji išreiškia gyvųjų ir mirusiųjų vienybę su Dievu per Kristų, - sakė jis. - Jeigu tai yra silpninama kažkuo, kas yra visiškai svetima ir tuščia, tai rimtas tos šventės prasmės sumenkinimas, rizikuojant suardyti svarbų religinį įvykį."
Visų Šventųjų diena, Bažnyčioje įvesta VIII amžiuje kaip atsvara Halloween, dabar visoje Lenkijoje ir kitose katalikiškose Rytų Europos šalyse masiškai švenčiama pirmiausia aplankant ir sutvarkant artimųjų kapus. Daugiau kaip 30 tūkstančių policininkų kasmet yra mobilizuojami Lenkijoje prižiūrėti tuo laikotarpiu gerokai padidėjantį transporto srautą ir susidarančius kamščius, ypač prie kapinių. Mirusiųjų diena, arba Vėlinės (lapkričio 2-oji), Lenkijoje buvo viešai minima ir valdant komunistams. Katalikų Bažnyčia tradiciškai atsiriboja nuo Halloween šmaikštavimo ir vaišinimosi tradicijos, kuri, kaip manoma, kilo iš tų laikų, kai, lankant pagonių žynius (senovės keltai juos vadino druidais), reikėdavo jiems atnešti maisto ir dovanų.

CRTN