Istorinė tiesa skinasi kelią į šviesą

Šakių rajono apylinkės prokuratūroje pirmą kartą iškelta baudžiamoji byla dėl Lietuvos gyventojų genocido. Ją tyrę prokurorai apklausė per 50 asmenų. Parodymus šioje byloje davė ir Nepriklausomybės Akto signataras Algirdas Endriukaitis. Šiuo metu byla perduota Kauno apygardos teismui. Kaltinimai pateikti Vytautui Vasiliauskui, gyvenančiam Tauragėje (pokario metais jis buvo Lietuvos SSR valstybės saugumo ministerijos Kauno srities Šakių rajono skyriaus operatyvinis įgaliotinis), ir Martinai Žukaitienei, gyvenančiai Griškabūdyje, Šakių rajone, buvusiai saugumo agentei, turėjusiai agentūrinį slapyvardį "Ramutė". Kaltinami genocidu dar penki asmenys. Tačiau jų likimai ir gyvenamos vietos nustatinėjamos.

Nepanorę vergauti

Broliai Jonas ir Antanas Aštrauskai, kilę iš Prūselių kaimo Šakių rajone, nesusitaikė su mintimi vergauti okupantui. J.Aštrauskas atsisakė tarnauti sovietinėje armijoje, todėl 1944 metais buvo suimtas ir uždarytas į Griškabūdžio kalėjimą. Jo brolis Antanas tą pačią dieną pradėjo slapstytis miške. Po kelių mėnesių Jonui pavyko pabėgti iš kalėjimo, ir Aštrauskai prisidėjo prie kitų partizanų, veikusių Šakių rajone, Žalgirio, vėliau - Pankliškių miške. Čia jie davė partizano priesaiką. Jonas turėjo slapyvardžius "Arklys" ir "Siaubas", Antanas - "Briedis" ir "Viršila". Nuo 1952 metų broliai Aštrauskai slapstėsi Žalgirio miške, kur 1953 metais ir buvo nužudyti.