Svetainė įkurta
2001 m. spalio 3 d.
PASKUTINIS
NUMERIS
|
|
|
Pagerbta operos primadona
Violetai Urmanavičiūtei-Urmanai įteiktas "Kipras"
Lietuvos operos bičiulių draugija
yra įsteigusi apdovanojimą "Kipras", kuris skiriamas
geriausiems operos dainininkams. Tai Gedimino Jokūbonio sukurta
bronzinė Kipro Petrausko statulėlė. Šis apdovanojimas spalio 23
dieną buvo įteiktas pasaulinio garso operos solistei Violetai
Urmanavičiūtei-Urmanai, kuri kaip tik atvyko į Lietuvą. Priminsime,
jog ji kilusi iš Marijampolės, o dabar yra žymiausių Europos ir
Amerikos teatrų operų primadona, daugelio tarptautinių konkursų
nugalėtoja. Kai kurie teatrai su ja yra sudarę sutartis keleriems
metams į priekį. Sveikindamas garsiąją dainininkę, prof.Vytautas
Landsbergis sakė: "Graži siela, gražus balsas - mums džiaugsmas,
pasididžiavimas, garbė".
|
Operos solistė Violeta Urmanavičiūtė su savo
mokytoja Vlada Mikštaite
|
|
Nuo "Čiulbančio kryžiaus"
iki "Paukščių tako"
Šv. Pranciškaus dienos pavakary
Vilniuje, Latvių gatvės gale, skambant Šv. Pranciškaus Asyžiečio
(Bernardinų) bažnyčios choro "Langas" giesmėms, buvo
atidengtas ir pašventintas naujas kryžius, kurį autorius Gitenis
Umbrasas pavadino "Čiulbančiu kryžiumi". Pavasarį, kai
iš šiltų kraštų tėvynėn grįš sparnuočiai, šiame kryžiuje jų lauks
namai. Tikri tikriausi paukščių namai, nes kryžius padarytas iš...
inkilų. O tada pamatysime ir išgirsime, koks gi buvo autoriaus
sumanymas, kuriame jis įprasmino simbolį ir ekologiją. G.Umbrasas
kantriai ėjo savo "kryžiaus kelius", kol po 21 metų
įgyvendino šį sumanymą. Buvo apvaikščiotos visos įmanomos instancijos,
išbandyti visi būdai gauti pinigų šiam projektui. Ir kai beveik
nebeliko vilties, Gitenis atsitiktinai sutiko savo buvusią mokinę
Jolitą Raupelienę. Ji paaukojo pagrindinę sumą šio kryžiaus statybai.
Taigi kryžius jau stovi, nuo pat rudens pasiruošęs priimti paukščius.
Tačiau autorius nededa taško, nes tai - tik pati pradžia didelio
sumanymo, pavadinto "Paukščių taku". Autorius ketina
sujungti šiaurinius ir pietinius paukščių migracijos kelius, kuriuose
stovėtų "Čiulbantys kryžiai". "Kryžiai galėtų būti
Romoje, Paryžiuje arba Jeruzalėje. Taigi paukščių migracijos kelias
atitiktų piligrimų kelią į Šventąją Žemę ir simbolizuotų bevizę
Europą, kurios gyventojai jaučiasi laisvi kaip paukščiai. Jei
konstrukcija stovėtų Amerikoje, paukščių migracija sutaptų su
pokario Lietuvos emigracija", - šitaip savo sumanymą pristato
autorius. Apie "Čiulbantį kryžių" ir kitus darbus su
menininku Giteniu Umbrasu kalbėjosi "XXI amžiaus" korespondentė
Audronė Gelžinienė.
|
Gitenis Umbrasas ir jo "Čiulbantis kryžius"
|
|
Mūsų "Lietuvių namai"
Dar daug kas nežino, kad Lietuvos
sostinėje Vilniuje veikia viena vidurinė mokykla "Lietuvių
namai", į kurią iš įvairių pasaulio šalių atvyksta, paprastai
tėvų lydimi, įvairaus amžiaus vaikai ir prašosi priimami mokytis.
Jie dažniausiai nemoka ne tik lietuviškai kalbėti, bet ir nepažįsta
lietuviškos abėcėlės! Neretai tie vaikai - iš mišrių šeimų, kurių
vienas iš tėvų - lietuviškos kilmės. Bet būna, kad lietuviška
šeima, gyvenanti užsienyje, negali vaikų auklėti lietuviškoje
mokykloje, nes tokiai tautinei mažumai toje vietoje mokyklos paprasčiausiai
nėra.
Šiais mokslo metais į "Lietuvių namus" atvyko 48 moksleiviai.
Nuo pirmos mokyklos įkūrimo dienos - 1990-ųjų spalio 1-osios -
pradėjo važiuoti vaikai pirmiausia iš artimiausių kraštų ir šalių
- Karaliaučiaus srities, Lenkijos, Baltarusijos, vėliau - iš Rusijos
platybių, daugiausia Sibiro, taip pat iš JAV, Australijos, Didžiosios
Britanijos, Vokietijos... Dabar mokykloje, kurioje galima mokytis
pasirinktinai iki devintos arba dvyliktos klasės, mokomasi pagal
bendrojo lavinimo mokyklų mokymo planus ir programas. Iš viso
šioje mokykloje mokosi 246 moksleiviai, 30 iš jų - abiturientai.
|
"Lietuvių namų" moksleivės (iš kairės):
Jelena Tutinina ir Regina Jegorova
|
|
Žymiosios XX amžiaus Lietuvos
moterys
Kai vizija tampa tikrove
Apie bibliotekininkę Janiną Matulienę
Per 46-erius darbo bibliotekoje metus
Janina Matulienė 25-erius metus vadovavo įvairiems šokių kolektyvams,
34-erius metus dirbo Kėdainių M.Daukšos viešosios bibliotekos
vedėja, vėliau - direktore. Šiemet rugpjūtį išėjusi į pensiją,
liko dirbti šioje bibliotekoje interjero ir aplinkos bibliotekų
specialiste.
Janina - Kėdainių senamiesčio senato, Lietuvai pagražinti draugijos
tarybos narė, ansamblio "Jorija" vadovė. Apdovanota
Tarptautinės knygos metų atminimo ženklu, "Knygos bičiulio"
ženklu, Lietuvos kultūros žymūno ženklu, Kėdainių krašto kultūros
premija. 1995-aisiais J.Matulienė buvo išrinkta geriausia Lietuvos
metų bibliotekininke ir įrašyta į Lietuvos bibliotekininkų draugijos
garbės knygą. Jai įteiktas Didžiojo Lietuvos kunigaikščio Gedimino
I laipsnio medalis "Už nuopelnus Lietuvai".
|
Janina Matulienė
|
|
Žmogus, kuriuo galima pasitikėti!
Didžiosios Britanijos konservatoriai jau turi
vadovą
Jungtinėje Didžiosios Britanijos
ir Šiaurės Airijos Karalystėje baigėsi rinkimai į Konservatorių
partijos pirmininko postą. Šios partijos pirmininku balsų dauguma
išrinktas Jainas Dunkanas Smitas. Parlamentaras Maiklas Enkremas
jį įvertino kaip kandidatą, kuris suvienys partiją, įtvirtins
konservatizmo principus ir nebijos pokyčių, galinčių tapti tramplynu
konservatorių pergalei kituose rinkimuose.
Kitas parlamentaras Davidas Davis akcentavo, kad dabar svarbiausi
konservatorių uždaviniai yra rasti sprendimus pribrendusioms problemoms
- švietimo sistemai tobulinti, ligoninių materialinei būklei gerinti,
transporto sistemai, teisei ir viešajai tvarkai stiprinti. Jo
nuomone, J.D.Smitas yra kaip tik tas žmogus, kuris geriausiai
žino, kaip tuos uždavinius spręsti.
|
Jainas Dunkanas Smitas su žmona Betsi, stovėdami
ant Centrinės konservatorių būstinės laiptų, džiaugiasi pergale
|
|
Atgal į praeitį
Būkime realistai, pragmatikai. Šiuos
žodžius dabartinis Premjeras kartoja nuo Atgimimo laikų. A.Brazauskas
ir vienoje savo knygoje rašė, kad jo vadovautoje komunistų partijoje
idėjinių komunistų tebuvo tik vienas kitas, o visi kiti buvo realistai.
Žinoma, A.Brazauskas pats nerašė šio savo kūrinio, tačiau turbūt
perskaitė, ką parašė samdyti raštininkai. Tad kas gi buvo ir yra
tie realistai? Tai žmonės, norėję būti tik valdžioje, pasirūpinti
iš iždo savo kišene. Galima galvą dėti, kad jie, skelbiant Lietuvos
nepriklausomybės atkūrimą, netikėjo nė vienu prof. V.Landsbergio
žodžiu apie valstybingumą, sąžinę, prigimtinę teisę... Jie įšoko
į nepriklausomybės traukinį, važiavusį jėgomis kitų žmonių - Atgimimo
metų juodadarbių, don kichotų, idealistų, romantikų, žodžiu, dabar
vadinamų "mulkiais". Nes jiems buvo svarbu ne atsisėsti
valdžios kėdėn, o tik pasiekti nepriklausomybę. Kur dabar tie
idealistai? Vieni nutilo, užsidarė, nuleido sparnus, nudžiūvo
jų lapai ir šaknys, susidūrus su tikrove, netikrais pažadais ir
netikromis ašaromis, netikra laisve. Tačiau nepasikeitė žmonės,
kurie dešimtmečius be Maskvos nieko patys nedrįsdavo spręsti.
Juk koks bebūtų tvirtas liūtas, vilkas ar kitas koks laukinis
žvėris, bet iš rankos šertas ir paleistas į laisvę jis pražus,
nes laisvė - baugi.
|
|
|
|