Nuo "Čiulbančio kryžiaus"
iki "Paukščių tako"
Šv. Pranciškaus dienos pavakary
Vilniuje, Latvių gatvės gale, skambant Šv. Pranciškaus Asyžiečio
(Bernardinų) bažnyčios choro "Langas" giesmėms, buvo
atidengtas ir pašventintas naujas kryžius, kurį autorius Gitenis
Umbrasas pavadino "Čiulbančiu kryžiumi". Pavasarį, kai
iš šiltų kraštų tėvynėn grįš sparnuočiai, šiame kryžiuje jų lauks
namai. Tikri tikriausi paukščių namai, nes kryžius padarytas iš...
inkilų. O tada pamatysime ir išgirsime, koks gi buvo autoriaus
sumanymas, kuriame jis įprasmino simbolį ir ekologiją. G.Umbrasas
kantriai ėjo savo "kryžiaus kelius", kol po 21 metų
įgyvendino šį sumanymą. Buvo apvaikščiotos visos įmanomos instancijos,
išbandyti visi būdai gauti pinigų šiam projektui. Ir kai beveik
nebeliko vilties, Gitenis atsitiktinai sutiko savo buvusią mokinę
Jolitą Raupelienę. Ji paaukojo pagrindinę sumą šio kryžiaus statybai.
Taigi kryžius jau stovi, nuo pat rudens pasiruošęs priimti paukščius.
Tačiau autorius nededa taško, nes tai - tik pati pradžia didelio
sumanymo, pavadinto "Paukščių taku". Autorius ketina
sujungti šiaurinius ir pietinius paukščių migracijos kelius, kuriuose
stovėtų "Čiulbantys kryžiai". "Kryžiai galėtų būti
Romoje, Paryžiuje arba Jeruzalėje. Taigi paukščių migracijos kelias
atitiktų piligrimų kelią į Šventąją Žemę ir simbolizuotų bevizę
Europą, kurios gyventojai jaučiasi laisvi kaip paukščiai. Jei
konstrukcija stovėtų Amerikoje, paukščių migracija sutaptų su
pokario Lietuvos emigracija", - šitaip savo sumanymą pristato
autorius. Apie "Čiulbantį kryžių" ir kitus darbus su
menininku Giteniu Umbrasu kalbėjosi "XXI amžiaus" korespondentė
Audronė Gelžinienė.