Mūsų "Lietuvių namai"
Dar daug kas nežino, kad Lietuvos
sostinėje Vilniuje veikia viena vidurinė mokykla "Lietuvių
namai", į kurią iš įvairių pasaulio šalių atvyksta, paprastai
tėvų lydimi, įvairaus amžiaus vaikai ir prašosi priimami mokytis.
Jie dažniausiai nemoka ne tik lietuviškai kalbėti, bet ir nepažįsta
lietuviškos abėcėlės! Neretai tie vaikai - iš mišrių šeimų, kurių
vienas iš tėvų - lietuviškos kilmės. Bet būna, kad lietuviška
šeima, gyvenanti užsienyje, negali vaikų auklėti lietuviškoje
mokykloje, nes tokiai tautinei mažumai toje vietoje mokyklos paprasčiausiai
nėra.
Šiais mokslo metais į "Lietuvių namus" atvyko 48 moksleiviai.
Nuo pirmos mokyklos įkūrimo dienos - 1990-ųjų spalio 1-osios -
pradėjo važiuoti vaikai pirmiausia iš artimiausių kraštų ir šalių
- Karaliaučiaus srities, Lenkijos, Baltarusijos, vėliau - iš Rusijos
platybių, daugiausia Sibiro, taip pat iš JAV, Australijos, Didžiosios
Britanijos, Vokietijos... Dabar mokykloje, kurioje galima mokytis
pasirinktinai iki devintos arba dvyliktos klasės, mokomasi pagal
bendrojo lavinimo mokyklų mokymo planus ir programas. Iš viso
šioje mokykloje mokosi 246 moksleiviai, 30 iš jų - abiturientai.
Neseniai šią mokyklą aplankė svečiai iš JAV - Lietuvių fondo valdybos
pirmininkas Povilas Kilius ir Lietuvos Respublikos garbės konsulas,
Lietuvių fondo tarybos narys Vaclovas Kleiza. Jie atvyko ne tuščiomis.
Trumpo iškilmingo akto metu mokyklai buvo įteikta vertinga dovana
- JAV gyvenančių lietuvių surinkti penkiolika tūkstančių dolerių
mokyklos reikmėms. Vos ištarus labdaros sumą, salė prapliupo audringais
plojimais: visi supranta, kokia vertinga ši labdara nelengvais
finansiškai Lietuvai laikais. Ta diena išliks moksleivių atmintyje,
ir jie, kai suaugs, kažkur dirbs, užsiims kokia nors naudinga
visuomenei veikla, galės kažką panašaus, vertingo padaryti savo
tėvų žemei, savo tautiečiams.
O kad "Lietuvių namų" moksleiviai nori gyventi tėvų
žemėje, čia tęsti mokslus, rodo faktas, jog šiuo metu šalies aukštosiose
mokyklose mokosi dvidešimt gabių bei ryžtingų šios mokyklos auklėtinių.
Dar penki tęsia mokslus aukštesniosiose mokyklose. "Lietuvių
namų" direktorius Alfonsas Rudys pasakoja, kad per neilgą
mokyklos gyvavimo laikotarpį jau yra daug gražių mokyklos auklėtinių
darbų ir veiklos pavyzdžių. Maksimas Čajauskas, Karaliaučiuje
įgijęs istoriko specialybę, savo tolesnių mokslinių tyrinėjimų
objektu yra pasirinkęs Lietuvos partizaninio judėjimo temą. Ketvirtus
metus čia besimokanti iš Baltarusijos atvykusi Regina Jegorova
yra devintoje klasėje. Ji kasmetiniame mokyklos mastu skelbiamame
rašinio konkurse patriotine tema pernai už rašinius "Lietuvos
trėmimai", "Grįžimas" pripažinta viena iš laureačių.
Kita konkurso dalyvė - dešimtokė Jelena Tutinina, septintus metus
besimokanti šioje mokykloje, už rašinį "Mano močiutės gyvenimo
istorija", sudominusį mokytojus ir moksleivius, irgi pateko
į prizininkų gretas. O mergaitė atvyko iš Kaukazo, labai silpnai
mokėdama lietuvių kalbą.
Mokyklos bendruomenė sulaukė gerų atsiliepimų, kad labai tvarkinga,
gerai išauklėta Tatjana Suškina sėkmingai studijuoja ekonomiką
Hamburgo (Vokietija) universitete. Tokie faktai "Lietuvių
namų" pedagogus labai maloniai nuteikia - ne veltui dirbta.
Gražių pavyzdžių yra ir daugiau. Laiškai, atsiliepimai, vertingi
dokumentai, fotografijos bei kita įdomi medžiaga apie mokyklos,
jos auklėtinių gyvenimą yra čia kaupiama ir saugoma. Ateičiai.
Nes iš praeities visada daug ko galima pasimokyti.
Apsilankęs "Lietuvių namuose" šių eilučių autorius prisiminė,
kad ilgus metus Vokietijoje, Hiutenfeldo miestelyje, dėl sovietinio
režimo veikė ir tebeveikia lietuviška mokykla. Lietuvoje jau senokai
atgauta nepriklausomybė. O sostinėje esantys "Lietuvių namai",
manau, pajėgūs sutalpinti ir daugiau mokinių. Ar ne laikas apie
tai pamąstyti?
Vilnius
© 2001 "XXI amžius"