XXI amžius

Pagerbta operos primadona

Violetai Urmanavičiūtei-Urmanai įteiktas "Kipras"

Lietuvos operos bičiulių draugija yra įsteigusi apdovanojimą "Kipras", kuris skiriamas geriausiems operos dainininkams. Tai Gedimino Jokūbonio sukurta bronzinė Kipro Petrausko statulėlė. Šis apdovanojimas spalio 23 dieną buvo įteiktas pasaulinio garso operos solistei Violetai Urmanavičiūtei-Urmanai, kuri kaip tik atvyko į Lietuvą. Priminsime, jog ji kilusi iš Marijampolės, o dabar yra žymiausių Europos ir Amerikos teatrų operų primadona, daugelio tarptautinių konkursų nugalėtoja. Kai kurie teatrai su ja yra sudarę sutartis keleriems metams į priekį. Sveikindamas garsiąją dainininkę, prof.Vytautas Landsbergis sakė: "Graži siela, gražus balsas - mums džiaugsmas, pasididžiavimas, garbė".
Didžioji Rotušės salė prisipildė žmonių. Atėjusieji prieš pusvalandį iki renginio pradžios jau turėjo stovėti. Dainininkės gerbėjai tikėjosi ne tik pamatyti įžymią solistę, bet ir pasiklausyti jos gyvo dainavimo. Deja, arijų neišgirdo - prikimęs balsas turėjo ilsėtis, Lietuvoje dar laukia daug koncertų, į kuriuos iš anksto parduoti bilietai. Tačiau atėjusieji nenusivylė. Dainuojančią primadoną išvydo ir išgirdo vaizdajuostėje. Vakaro vedėjas prof. Jonas Aleksa tinkamai parinko klausimus, į kuriuos solistė nuoširdžiai atsakinėjo. Sužinojome, jog ji visur pabrėžia esanti lietuvaitė, noriai dainuoja Juozo Gruodžio harmonizuotą lietuvių liaudies dainą "Ulijona". Ji sakė: "Ilgą laiką baidžiausi rusiškos muzikos. Nenorėjau, kad mane painiotų su Rusija. Tik dabar ketinu pradėti dainuoti Rachmaninovo, Čaikovskio dainas".
Violeta Urmanavičiūtė labai dėkinga prof. Vladai Mikštaitei, Vilniaus konservatorijoje mokiusiai ją dainavimo paslapčių. Dainininkės esama užsispyrusios. "Pasakiau: arba pas prof.Mikštaitę, arba niekur. Man sekėsi su pedagogais", - prisiminė dainininkė.
Paklausta, ar scenoje padeda paveikus partneris, Violeta atsakė, jog į partnerio pagalbą nededa vilčių, nors pati kaip galėdama jam stengiasi padėti. Ji šiltai atsiliepė apie Plačidą Domingą - kartu dainuojant įvyksta "intensyvus personažų sukibimas".
Koks Violetos santykis su dirigentu? Į jį primadona nuo scenos nemėgstanti žiūrėti, nebent jis pats to reikalauja. Išskirtinai buvo paminėtas Rikardo Muti. "Su juo gera. Galiu patenkinti jo lūkesčius, nors jokių savivaliavimų jis neleidžia".
Na, o režisierius? "Kartais reikalaujama per daug. Pavyzdžiui, dainuoti nugara į publiką", - sakė dainininkė. Tokiais atvejais ji bando nepaklusti, mėgina "derėtis".
Vakaro vedėjas pateikė ir provokacinių klausimų. "Lietuvoje ir Italijoje gimsta daug gerų dainininkų. Kur vis dėlto daugiau?" - klausė jis. Solistė nesutriko. "Lietuva turtingesnė gerų balsų už Italiją. Norėjau turėti tokį balsą kaip Irena Milkevičiūtė. Dainininkui reikia daug dirbti", - sakė ji. V.Urmanavičiūtė-Urmana operų arijas atlieka vengrų, prancūzų, italų kalbomis. "Patogiausia dainuoti prancūzų kalba, nes ji yra minkšta. Medėją patogiau dainuoti prancūziškai negu itališkai. Vokiečių kalba turi daug priebalsių, dainuojant reikia jas "išspjauti", - sakė solistė.
Prieš studijuodama dainavimo meną Violeta Vilniaus konservatorijoje baigė fortepijono specialybės studijas. Į klausimą, ar pianistės profesija padeda ar trukdo dainuoti, primadona atsakė: "Nesigailiu, kad mokiausi skambinti fortepijonu, nors tam reikėjo daug valios pastangų. Baigiau konservatoriją, uždariau fortepijono dangtį ir nusprendžiau, kad pianiste nebūsiu - pianistės karjera manęs nežavėjo. Tačiau tai, ką išmokau, man yra stiprus ir reikalingas užnugaris".
Ką dainininkui duoda konkursai? Atsakymas buvo toks, kokio ir tikėtasi: "Konkursai skatina daug dirbti, rengti, ugdyti sugebėjimus, stengtis sudainuoti taip, kaip tik gali, tai yra geriausiai".
Jauniems dainininkams Violeta Urmanavičiūtė-Urmana palinkėjo kantrybės.