Finansinės bėdos vargina ir Amerikos lietuvių televiziją
Televizija yra brangus malonumas,
teigia Amerikos lietuvių televizijos vadovas Arvydas Reneckis.
Išsamų interviu su šiuo žmogumi, buvusiu Lietuvos kino studijos
"Dokumentikos" padalinio vadovu spausdina "Draugo"
dienraštis.
Prieš šešerius metus kilusį sumanymą įkurti Čikagoje Amerikos
lietuvių televiziją pats A.Reneckis dabar vadina avantiūra. Nepavykus
sutelkti lėšų per Amerikos lietuvių bendruomenę, jis pats ryžosi
imti 40 tūkst. dolerių paskolą montavimo studijai nuomoti ir aparatūrai
pirkti. Entuziazmo įliejo žinomas fotomenininkas ir kultūros veikėjas
Algimantas Kezys, pasiūlęs surengti televizijos puotą. Žmonių
susirinko daug. Iš sutelktų lėšų buvo galima sumokėti dalį avanso,
kurį reikėjo įnešti pasirašant sutartį su transliavimo stotimi.
Iš pradžių, pasakoja A.Reneckis, lietuviškos televizijos laidai
stotis pasiūlė, kaip tada atrodė, nekokį laiką - šeštadienį 7
valandą ryto. Bet netrukus paaiškėjo, kad tai - visai neblogas
laikas. Vyresnieji visada anksti keliasi, o tie, kurie vaikus
leidžia į lituanistines mokyklas, tuo metu kaip tik pusryčiauja.
Aišku, jaunimas lietuviškas laidas pramiegodavo.
Trečiaisiais lietuviškos televizijos gyvavimo metais, prisimena
jos vadovas, buvo gautas ketvirtadienio vakaras ir beveik visus
metus buvo galima nemokamai kartoti laidą šeštadieniais. Daugiau
kaip prieš metus pradėtos ir sekmadieninės laidos.
Tačiau visą laiką televiziją kankina finansinės bėdos. Po pirmųjų
metų buvo susidariusi 15 tūkst. dolerių skola laidas transliuojančiai
stočiai. Paramą suteikė Lietuvos valdžia, Pasaulio lietuvių bendruomenės
vadovybei patvirtinus, kad lietuvių televizija Amerikoje labai
reikalinga.
Gauti didžiųjų Amerikos kompanijų reklamos - neįmanoma, apgailestauja
A.Reneckis, o reklamuodami šeimos verslus nedaug už tai tegauname.
Daugiausia ši televizija laikosi iš aukų. Lietuvių fondas paskyrė
du tūkstančius dolerių, atsirado nuolatinių rėmėjų.
Televizija, teigia A.Reneckis, yra geriausia priemonė pasiekti
lietuvius, tačiau tai - brangus malonumas. Vien už dvi transliacijos
laidas kas savaitę tenka mokėti po tūkstantį dolerių. Beveik tiek
pat sudaro ir visos kitos išlaidos. Dabar ir už žinias iš Lietuvos
reikia mokėti, nes Lietuvos valstybinę televiziją yra ištikusi
finansinė krizė.
Jei ne žiūrovų, ypač vyresnio amžiaus žmonių, palaikymas, seniai
Amerikos lietuvių televiziją būtume uždarę, sako jos vadovas,
kartu prisipažindamas, kad "pradeda trauktis". Lėšų
stoka verčia atsisakyti sekmadieninės laidos - pasilikti vien
tik ketvirtadieninę.
ELTA
© 2001 "XXI amžius"