XXI amžius

Svarbiausia - susitelkimas

Įkurta Pilietinė lietuvių visuomeninių organizacijų konfederacija

Rugsėjo 11 dienos įvykiai ženklina dabartinės epochos laikotarpį ir išryškina grėsmes, kurios neabejotinai turi įtakos ir Lietuvai. Šis teroro aktas yra antiglobalizacinio pobūdžio, bet turi savo motyvaciją ir priežastis. Reikėtų suvokti, kad kuo sparčiau formuojasi globalizaciniai procesai, tuo labiau ryškėja ir jų negatyvūs palydovai. Taip buvo apibūdinti paskutiniai įvykiai spalio 24 dieną Lietuvos filosofijos ir sociologijos institute įvykusiame pilietinio veiksmo, lietuvių tautinės orientacijos visuomeninių organizacijų ir klubų vadovų pasitarime. Pasitarimo tikslas - suformuoti Pilietinę lietuvių visuomeninių organizacijų konfederaciją. Pasitarimo vedėjas prof.habil.dr.Romualdas Grigas sakė, kad pavieniui veikti nėra racionalu, ir pasiūlė susijungti lietuvių tautinės orientacijos ir pilietinio veiksmo organizacijoms. Profesorius pristatė iniciatyvinę grupę ir nurodė priežastis, kurios paskatino įkurti konfederaciją. Dėl įvairių pasaulyje ir Lietuvoje vykstančių įvykių šiuo metu yra svarbiausia tautos ir valstybės susitelkimas. "Kalbant apie susitelkimą, jaučiame, kad savotiškai gęsta lietuvių tautinė savimonė ir valstybinis patriotizmas. Ypatingą nerimą kelia energingiausios ir kvalifikuočiausios tautos dalies emigracija. Formuojasi demografinė katastrofa - gimstamumas labai mažėja ir nesimato požymių, kad padėtis būtų taisoma. Aiški depopuliacija, tačiau ši erdvė niekada nebus tuščia. Suprantama, ją užpildys kiti, mums nepriimtini dalykai", - kalbėjo prof.R.Grigas. Jis pabrėžė, kad valstybė ir jos struktūros elgiasi taip, tarsi egzistuotų atskirai nuo visuomenės, nuo tautos tęstinumo idėjos. Dažnai pastebimas nesugebėjimas spręsti pačių aktualiausių ir skaudžiausių problemų. Taip atsiveria erdvės socialinėms destrukcijoms. Labai keista, bet mes prie jų priprantam, nebesipykstam, nebemaištaujam, nors jos aiškiai yra šalintinos, neatitinka civilizuotumo ir šiuolaikinės kultūros reikalavimų. Žinoma, klaidinga visas tas blogybes sieti su sovietiniu palikimu. Profesorius paanalizavo praėjusius šimtmečius, kurie taip pat paliko savo pėdsaką. Mes turėjome pilietinę bajorų visuomenę, tačiau be tautinės orientacijos. Prieškario nepriklausomybės valdymo laikais turėjome tautinę visuomenę, bet nebuvo formuojama pilietinė savimonė. Deformuotas valstybingumo išraiškos pasekmes jaučiame ir šiandien. Mes gyvename tarsi skirtingose greičio juostose: Vakarų Europa - vienoje juostoje, mes - kitoje. Integracija labiausiai išryškina mūsų negales, formuoja papildomas įtampas ir verčia mus kitaip pažvelgti į savo poziciją.
"Tauta ir jos valstybė turi išsaugoti ir puoselėti savitą veidą, kad įeitume į tautų bendriją ir įneštume savo indėlį. Priešingu atveju mes tapsime tik medžiaga kitoms valstybėms ir kitoms struktūroms, - sakė prof. R.Grigas. - Tautiškumas sietinesnis su žmogaus dvasiniu pasauliu ir to pasaulio formuojamu bendruomeniškumu. Tautiniai simboliai, stereotipai, savimonė yra dvasinis užtaisas, tarsi jungiamoji medžiaga. O pilietiškumas išreiškia praktinius veiksmus, žmogaus santykį su valstybe. Vienas iš pagrindinių mūsų konfederacijos tikslų - sujungti tautinę orientaciją, nacionalinį patriotizmą su pilietiniu veiksmu, kuriam trūksta dvasinės jungiamosios medžiagos."
Apibendrindamas profesorius pasakė, kad tautiškumas be pilietinio veiksmo yra mažai naudingas, o pilietinis veiksmas be tautiškumo pavirsta egocentriška elgsena. Ir pasiūlė pasižvalgyti po gretimas šalis, pavyzdžiui, Norvegiją, kuri yra tautiškumo ir valstybinio patriotizmo puoselėjimo pavyzdys.
Konfederacijos pagrindą sudaro iniciatyvinė grupė. Tai įvairių sričių mokslininkai, atstovaujantys organizacijoms. Tad kiekvienas pateikė savo pasiūlymus ir uždavinius.
Susirūpinęs pernelyg dideliu visuomenės polinkiu į materialines vertybes ir žemu jos išsilavinimu, dr.Julius Šalkauskas pasiūlė sisteminės analizės pagrindu išsiaiškinti socialines, ekonomines, visuomenines valstybės krizės priežastis ir imtis veiksmų, kad padėtis laipsniškai pradėtų taisytis.
Anot prof.habil.dr.Vytauto Kubiliaus, šio sambūrio tikslas - skatinti mūsų visuomenės, kultūros, inteligentijos atvirumą ir politinį aktyvumą, išlaikant savo mentalitetą ir nacionalinį savitumą.
Leopoldas Tarakevičius mano, kad būtų tikslinga paruošti alternatyvinį valstybinio modelio variantą.
Prof.habil. dr.Antanas Andrijauskas teikia pirmenybę Lietuvos valstybės vizijai formuoti: "Tokioje situacijoje pats svarbiausias besivienijančių organizacijų uždavinys - pačių pagrindinių strateginių klausimų spektro formavimas ir spaudimas per visuomenines organizacijas tų institucijų, kurios nepaiso mūsų tautos interesų", - kalbėjo jis.
"Lietuvos mokyklose vyrauja mokymas, bet ne piliečių, šios šalies šeimininkų ugdymas", - teigė prof.habil.dr. Vytautas Šernas. Susirūpinęs specialistų rengimu kitiems kraštams (t.y. jų emigracija), profesorius pasiūlė svarbiausią dėmesį skirti moksleiviams ir studentams ugdyti.
Iniciatyvinės grupės nario Romualdo Ozolo pagrindinis tikslas buvo pareikšti savo norą bendradarbiauti. Rasti būdą, kaip dirbti kartu, - sunkus uždavinys. Todėl jis palinkėjo siekti sutarimo ir niekam neleisti vieną su kitu supriešinti.
Po diskusijų buvo įteisinta koordinacinė taryba, kurios pirmininku išrinktas prof. habil.dr.R.Grigas. Šalia tarybos funkcionuos ir vykdomasis prezidiumas, kurio pirmininku buvo paskirtas L.Tarakevičius. Taip buvo galutinai suformuota Pilietinė lietuvių visuomeninių organizacijų konfederacija.

Elona GUBAVIČIŪTĖ

Vilnius