JAV lietuvių bendruomenės 50-mečiui

Emigracijos bangos

Išskridę lyg paukščiai ir neradę kelio atgal, lietuviai išsisklaidė po visą pasaulį. Jie gyvena visuose pasaulio žemynuose. Pirmoji emigracijos banga plūdo XIX a. viduryje, kai lietuviai bėgo nuo carinės priespaudos ir nuo ilgametės tarnybos rusų armijoje. Sekdami kitų europiečių pavyzdžiu, lietuviai traukėsi į naująjį pasaulį - į Ameriką. Apytikriai 50 tūkst. Lietuvos gyventojų, daugiausia vyrai, per Prūsiją keliavo į Vokietijos uostus ir iš ten - į Amerikos žemyną. Lietuva pasauliui tada buvo beveik nežinoma. Didžiuma Lietuvos buvo lenkų įtakoje, todėl ir atvykusius lietuvius lenkais vadindavo. Tiktai Lietuvos žydai skyrė "litvinus" nuo "poliakų". Dauguma mūsų tautiečių buvo žemo išsilavinimo ir, atvykę į Ameriką, dirbo Pensilvanijos kasyklose, Čikagos skerdyklose arba rytinės Amerikos miestų įmonėse. Nepaisydami tautinio pažeminimo, lietuviai šliejosi prie lenkiškų parapijų, bet ilgainiui sukūrė savo organizacijas bei parapijas ir stengėsi svetimame krašte nepražūti. Šiek tiek užsidirbę, drąsesnieji įsigijo aludes. Sakoma, kad lietuvių apgyventuose Čikagos kvartaluose beveik ant kiekvieno kampo buvo lietuviškos smuklės, arba tuo metu vadinami "saliūnai".

Išeiviai aktyviai dalyvaudavo demonstracijose už tėvynės laisvę. Nuotraukoje - demonstracija prieš Estijos, Latvijos ir Lietuvos okupaciją Kalifornijoje 1979 metais