Atnaujintas 2001 m. lapkričio 14 d.
Nr.85
(994)

Krikščioniškos minties, kultūros ir visuomenės laikraštis

RUBRIKOS

Pirmasis puslapis
Laikas ir žmonės
Darbai
Kultūra
Istorijos vingiai
Žvilgsnis
Nuomonės
Lietuva
Lietuva. Pasaulis
Pasaulis


ARCHYVAI

2001 metai

Svarbiausia - susitelkimas

Įkurta Pilietinė lietuvių visuomeninių organizacijų konfederacija

Rugsėjo 11 dienos įvykiai ženklina dabartinės epochos laikotarpį ir išryškina grėsmes, kurios neabejotinai turi įtakos ir Lietuvai. Šis teroro aktas yra antiglobalizacinio pobūdžio, bet turi savo motyvaciją ir priežastis. Reikėtų suvokti, kad kuo sparčiau formuojasi globalizaciniai procesai, tuo labiau ryškėja ir jų negatyvūs palydovai. Taip buvo apibūdinti paskutiniai įvykiai spalio 24 dieną Lietuvos filosofijos ir sociologijos institute įvykusiame pilietinio veiksmo, lietuvių tautinės orientacijos visuomeninių organizacijų ir klubų vadovų pasitarime. Pasitarimo tikslas - suformuoti Pilietinę lietuvių visuomeninių organizacijų konfederaciją. Pasitarimo vedėjas prof.habil.dr.Romualdas Grigas sakė, kad pavieniui veikti nėra racionalu, ir pasiūlė susijungti lietuvių tautinės orientacijos ir pilietinio veiksmo organizacijoms. Profesorius pristatė iniciatyvinę grupę ir nurodė priežastis, kurios paskatino įkurti konfederaciją. Dėl įvairių pasaulyje ir Lietuvoje vykstančių įvykių šiuo metu yra svarbiausia tautos ir valstybės susitelkimas. "Kalbant apie susitelkimą, jaučiame, kad savotiškai gęsta lietuvių tautinė savimonė ir valstybinis patriotizmas. Ypatingą nerimą kelia energingiausios ir kvalifikuočiausios tautos dalies emigracija. Formuojasi demografinė katastrofa - gimstamumas labai mažėja ir nesimato požymių, kad padėtis būtų taisoma. Aiški depopuliacija, tačiau ši erdvė niekada nebus tuščia. Suprantama, ją užpildys kiti, mums nepriimtini dalykai", - kalbėjo prof.R.Grigas. Jis pabrėžė, kad valstybė ir jos struktūros elgiasi taip, tarsi egzistuotų atskirai nuo visuomenės, nuo tautos tęstinumo idėjos. Dažnai pastebimas nesugebėjimas spręsti pačių aktualiausių ir skaudžiausių problemų.


Užmirštieji baltai neliko užmiršti

Algis Liepinaitis - prof. J.Ereto idėjų nešėjas

Lietuvos patriotas, Šveicarijos pilietis Juozas Eretas didžiausią savo prasmingo gyvenimo dalį paskyrė Lietuvai, jos tautiškumui, nepriklausomybei. Tai buvo išties legendinė asmenybė, visą savo išmintį, ryžtą, mokslinę, publicistinę veiklą padėjusi ant Lietuvos nepriklausomybės aukuro. Dar kartą trumpai prisiminkime, kas jis buvo ir pasiliko mūsų kraštui. Filosofijos mokslų daktaras, Vytauto Didžiojo universiteto profesorius, Lietuvos katalikų mokslo akademijos akademikas ir garbės narys, literatūros istorikas, JAV lietuvių rašytojų sąjungos garbės narys, Lietuvos telegramų agentūros (ELTA) steigėjas ir pirmasis vadovas, vienas pavasarininkų vadų, pirmasis inteligentas Lietuvos kariuomenės savanoris... Už šių žodžių - drąsiai galime sakyti - iškilus mūsų tautos žmogus, Lietuvą vadinęs antrąja Tėvyne.
Be kitų savo rašytinių darbų apie Lietuvą, jos iškilius žmones, J.Eretas 1973 metais užsienyje parašė ir išleido studiją "Užmirštieji baltai", paskyręs ją "tiems, kurie Tėvynėje be laisvės ir laisvėje be Tėvynės". Tai istoriškai argumentuotas pasakojimas apie tris - Lietuvos, Latvijos ir Estijos - valstybes, kurias buvo pavergusi Sovietų Sąjunga. Publikacija buvo priminimas ir raginimas, kad šioms Baltijos šalims turi būti grąžinta nepriklausomybė. Profesorius savo darbus rašydavo lietuvių kalba, tačiau, matyt, siekdamas didesnio viešumo, "Užmirštuosius baltus" jis parašė vokiškai.


Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija