Savos dalios nekeiksnojantis, Dievo duotu gyvenimu besidžiaugiantis

Sostinėje vykstančiose parodose, susitikimuose su rašytojais, mokslo, meno veikėjais, naujų knygų pristatymuose, Nacionalinėje M.Mažvydo bibliotekoje, įvairių laikraščių redakcijose galima sutikti ir šiaip kur nors gatvėje pamatyti nedidelio ūgio žmogų, be rankų, deformuotomis kojomis, krypuojantį it žąselė į šalis. Jį gerai pažįsta bibliotekų, spaudos leidinių darbuotojai, atpažįsta parodų rengėjai. Su visais tas žmogus randa bendrą kalbą, gali šnekučiuotis pačiomis įvairiausiomis temomis valandų valandas. Vasarą jis atvyksta pasisvečiuoti pas senutėlę motiną į Anykščių kraštą, Burbiškį. Tad ir čia stengiasi įsitraukti į kultūrinį gyvenimą, pabendrauti su senais pažįstamais, vaikystės draugais.