Svetainė įkurta
2001 m. spalio 3 d.
PASKUTINIS
NUMERIS
|
|
|
Lietuvio darbas papuošė Japonijos žemę
Tik Lietuvoje išlikusi medinė
monumentalioji lauko skulptūra
Lietuvos medžio skulptūra pasaulyje
susilaukia vis didesnio pripažinimo. Neseniai, ambasadorei Ugnei
Karvelis tarpininkaujant, Lietuvos kryždirbystė UNESCO organizacijos
įrašyta į pasaulio nematerialaus paveldo sąrašą, t.y. ne patys
kryžiai, bet amatas, meistrystė ir jos perdavimas iš kartos į
kartą. Ne tik kryždirbystė, bet ir apskritai lietuvių medžio skulptūra,
įgyja vis didesnį pripažinimą pasaulyje, o lietuvių skulptoriai
vis dažniau kviečiami kolegų į tarptautinius simpoziumus, jų darbai
lieka užsienyje.
Skulptorius Algimantas Sakalauskas papasakojo, kad jau kurį laiką
Lietuvos medžio skulptūros tradicijomis labai susidomėjęs vienas
japonų profesorius. Bent dešimt metų paskyręs šiuolaikinei pasaulio
medžio skulptūrai analizuoti, japonų profesorius pripažino, jog
"tik Lietuvoje išlikusi monumentalioji medinė lauko skulptūra".
1999-aisiais A.Sakalauskas dalyvavo kūrybinėje stovykloje Japonijoje,
japonų medžio skulptorių centre Inami (Tojama). Šiame mieste liko
Algimanto darbas - ugnies deivės Gabijos skulptūra.
|
Skulptorius Algimantas Sakalauskas
|
|
JAV lietuvių bendruomenės 50-mečiui
Emigracijos bangos
Išskridę lyg paukščiai ir neradę
kelio atgal, lietuviai išsisklaidė po visą pasaulį. Jie gyvena
visuose pasaulio žemynuose. Pirmoji emigracijos banga plūdo
XIX a. viduryje, kai lietuviai bėgo nuo carinės priespaudos ir
nuo ilgametės tarnybos rusų armijoje. Sekdami kitų europiečių
pavyzdžiu, lietuviai traukėsi į naująjį pasaulį - į Ameriką. Apytikriai
50 tūkst. Lietuvos gyventojų, daugiausia vyrai, per Prūsiją keliavo
į Vokietijos uostus ir iš ten - į Amerikos žemyną. Lietuva pasauliui
tada buvo beveik nežinoma. Didžiuma Lietuvos buvo lenkų įtakoje,
todėl ir atvykusius lietuvius lenkais vadindavo. Tiktai Lietuvos
žydai skyrė "litvinus" nuo "poliakų". Dauguma
mūsų tautiečių buvo žemo išsilavinimo ir, atvykę į Ameriką, dirbo
Pensilvanijos kasyklose, Čikagos skerdyklose arba rytinės Amerikos
miestų įmonėse. Nepaisydami tautinio pažeminimo, lietuviai šliejosi
prie lenkiškų parapijų, bet ilgainiui sukūrė savo organizacijas
bei parapijas ir stengėsi svetimame krašte nepražūti. Šiek tiek
užsidirbę, drąsesnieji įsigijo aludes. Sakoma, kad lietuvių apgyventuose
Čikagos kvartaluose beveik ant kiekvieno kampo buvo lietuviškos
smuklės, arba tuo metu vadinami "saliūnai".
|
Išeiviai aktyviai dalyvaudavo demonstracijose
už tėvynės laisvę. Nuotraukoje - demonstracija prieš Estijos,
Latvijos ir Lietuvos okupaciją Kalifornijoje 1979 metais
|
|
Žymiosios XX amžiaus Lietuvos moterys
Įėjusi į pasaulio kultūros istoriją
Apie Amerikos lietuvę profesorę Birutę Ciplijauskaitę
Lietuvoje nedaug yra rašyta ar kalbėta
apie pasaulyje žinomą ispanistikos specialistę Birutę Ciplijauskaitę.
O ji - Viskonsino (JAV) universiteto profesorė, mokslininkė, literatūros
kritikė, vertėja, aktyvi lietuvių literatūros vertintoja ir propaguotoja.
Laisvai kalba, rašo ir skaito paskaitas septyniomis pasaulio kalbomis,
dar keturiomis skaito ir kalba. Jos paskaitų klausėsi visų pasaulio
žemynų (išskyrus Australiją) studentai. Vien Kanadoje ir JAV jos
darbuotasi trisdešimtyje universitetų. B.Ciplijauskaitė yra ne
vieno universiteto senato narė. Parašiusi ir išleidusi apie dvidešimt
knygų lietuvių, ispanų, portugalų, prancūzų kalbomis daugiausia
ispanų literatūros klausimais, dar penkiolikos knygų bendraautorė.
"Poezijos pavasarių" Lietuvoje dalyvė ir prizininkė.
Lietuvių katalikų mokslo akademijos konferencijų prelegentė, ilgai
ir prasmingai bendradarbiavusi su kun.
prof. Antanu Liuima.
|
Prof. Birutė Ciplijauskaitė (dešinėje) su vaikystės
drauge Vida Kuzmaite-Kivilšiene prie Kryžių kalno
|
|
Globaliniam skurdui mažinti reikalingos
globalinės priemonės
Europos Sąjungos vyskupų konferencijų
komisijos (COMECE) sudaryta tarptautinių ekspertų grupė parengė
analitinį dokumentą, kuriame sakoma, kad kovai su pasaulyje išplitusiu
skurdu ir nestabilumu reikalinga globalinio valdymo sistema.
Spalio pabaigoje paskelbtame dokumente pripažįstama, kad globalizacija
sąlygojo akivaizdžią technologinę pažangą. "Dėl jos ypač
išaugo keitimasis informacija, kapitalu ir prekėmis. Tačiau ji
pakankamai neprisidėjo, kad būtų žymiai sumažintas skurdas ir
nelygybė", - teigiama dokumente. Tam, kad būtų panaikintas
potencialiai neigiamas globalizacijos efektas ir užtikrintas jos
teigiamas poveikis, reikalingas tinkamas globalinis valdymas.
Ekspertų ataskaitoje nurodoma, kad "ateities globalizuotame
pasaulyje žmonijai reikės priimti bendras vertybes, kad palengvintų
vargšų būklę". Kreiptasi ir į Pasaulinę aplinkos apsaugos
organizaciją, kad ji imtųsi koordinuoti tarptautines pastangas
siekiant išsaugoti gamtos išteklius ir globalinį klimatą.
|
|
Nežinančiam kur plaukti Laivui nebūna
palankaus vėjo
Garsusis JAV politologas Zbignevas
Bžežinskis, puikiai išmanantis pokomunistinio pasaulio reikalus,
savo knygoje "Nebevaldomas pasaulis" pažymėjo: "Alternatyvos
totalitariniam valdymui negali sudaryti nevaldoma, amorali sumaištis".
Argi ne tokią amoralią sumaištį kasdien matome ir girdime iš aukščiausiųjų
tribūnų ir komercinės žiniasklaidos puslapių bei ekranų, jau nekalbant
apie gausybę radijo stočių ir stotelių? Aišku, kitaip ir būti
negali. Juk žiniasklaida yra verslas, bent jau daugelio supratimu.
Tiesa, idealistams atrodo, kad spauda yra kilnesnis dalykas, nelyginant
tam tikra ambona, vieta, kur reiškiamos pačios svarbiausios mintys,
keičiamasi nuomonėmis ir t.t. Matyt, taip yra nusiteikusi dar
nepraradusi idealizmo visuomenės dalis, nes, kai pažvelgiame į
savo valstybės istoriją, matome nuolatinę kovą dėl savo spaudos,
jos praradimo skausmą ir atgavimo džiaugsmą tautos formavimosi
laikais, kai spauda buvo pats didžiausias to formavimosi talkininkas.
|
|
Rusijos politika ir tarptautinis
terorizmas
Ar keičiasi Rusijos politika ir kaip?
Čia verta padaryti keletą pastabų dėl pastaruoju metu matomų Rusijos
politikoje naujų ženklų.
Pirmiausia kyla klausimas, kiek Rusijos politikoje yra konstantų,
tai yra tęstinumo ir galbūt net amžino tęstinumo. Nuo Ivano Rūsčiojo
laikų iš Kremliaus skelbta, kad Rusija turi valdyti Baltijos jūrą,
tuo pačiu ir Baltijos rytiniai pakraščiai turi priklausyti Rusijai.
Tai nesikeitė iki Molotovo, ir netgi Gorbačiovo laikais būdavo
sakoma, kad čia jokie pokyčiai negalimi - Sovietų Sąjunga niekada
nepasitrauks iš tų erdvių. Taigi yra konstantos, kurios ateina
iš labai seniai, ir jos slegia Rusijos politinę sąmonę. Kadangi
tai liečia mus, pirmiausia prisimenam šį pavyzdį.
Bet, viena vertus, yra konstantos, kita vertus, yra pokyčiai.
Tie pokyčiai dabar girdimi gana konkretūs, ir kyla klausimas,
ar jie tikri, ar tai kokie nors manevrai. Vakarai ne kartą buvo
apgauti - ir Antrojo pasaulinio karo pabaigoje, ir vėliau, bet
galbūt Rusijos geopolitinė savimonė iš tikrųjų kinta, ir tam būtų
pagrindo.
|
|
Lietuvos stojimas
į NATO rugsėjo 11-osios įvykių fone
Spausdiname Baltijos instituto,
nevyriausybinės mokslininkų organizacijos, direktoriaus dr. Algirdo
V. Kanaukos straipsnį NATO plėtros 2000-2015 metais tema. Ši tema
aktuali, nes kiti metai - didysis mūsų lūkesčių išbandymas, t.y.
Prahoje įvyks NATO valstybių vadovų susitikimas ir bus tariamasi,
kurią iš valstybių pakviesti tapti nauja NATO nare.
Sukrečiantys rugsėjo 11 dienos įvykiai,
teroristams smogus į Pasaulio prekybos centro ir Pentagono pastatus
JAV, staiga pakeitė ir globalią paradigmą, pagal kurią buvo formuojama
pasaulio geopolitika, o joje mūsų valstybė taip pat turėjo mažutę
ir visiems mums labai svarbią vietą. Mano bandymas įvardinti tos
vietos pasikeitimus, įvykusius šių didžiųjų apokaliptinių įvykių
fone, yra susijęs su pastanga suprasti, kas yra aktualu Lietuvai
šioje naujai atsiradusioje pasaulinės politikos paradigmoje.
Dažnai galima girdėti priekaištus, kad Lietuvoje siaučia jei ne
intelektualinis badas, tai stygius sisteminio, racionalaus, analitiško
galvojimo, kurio dėka būtų įvardijamos problemos, svarstomi trokštami
bei galimi tikslai ir daromi sprendimai.
|
|
Specialiai "XXI amžiui" iš JAV
Laisva spauda nereiškia laisvo dialogo
Amerikiečiai vis giriasi pasauliui
apie savo laisves: tikėjimo, kalbos, žodžio, laisvę susirinkti!
Visos laisvės yra garantuotos Amerikos konstitucijos prieduose
(Amendments), kurie buvo pridėti prie konstitucijos, praėjus nemažai
laiko po jos priėmimo.
Amerikiečiai prie tų laisvių yra taip pripratę, kad dažnai jų
visai negerbia ir neįvertina, dažnai tų teisių net nesupranta,
tad jos lieka neįgyvendintos.
Šiuo metu žiniasklaidos laisvė JAV yra ypatingai svarbi. Kraštui
patekus į karo sūkurį, valdžios bando riboti spaudos teises, nes
plati informacija dažnai gali pakenkti karo eigai ir valstybės
saugumui.
Amerikos istorijoje tokiais atvejais teisės buvo "laikinai"
apkarpomos. Bene pats geriausias pavyzdys būtų garsiausio Amerikos
prezidento A.Linkolno "habeas corpus" teisių nutraukimas
pilietinio karo metais. "Habeas corpus" yra Amerikos
žmonių teisių pagrindas. Tai yra sulaikytam asmeniui teisė žinoti,
ar nebuvo pažeistos žmogaus teisės, jį areštuojant. Svarbiausia
žiniasklaidos pareiga - stebėti, kad žmonių teisės nebūtų ribojamos.
Tad yra būtina tiksli informacija ir vieši, neriboti debatai.
|
|
|
|