Užmirštieji baltai neliko užmiršti
Algis Liepinaitis - prof. J.Ereto idėjų nešėjas
Lietuvos patriotas, Šveicarijos pilietis
Juozas Eretas didžiausią savo prasmingo gyvenimo dalį paskyrė
Lietuvai, jos tautiškumui, nepriklausomybei. Tai buvo išties legendinė
asmenybė, visą savo išmintį, ryžtą, mokslinę, publicistinę veiklą
padėjusi ant Lietuvos nepriklausomybės aukuro. Dar kartą trumpai
prisiminkime, kas jis buvo ir pasiliko mūsų kraštui. Filosofijos
mokslų daktaras, Vytauto Didžiojo universiteto profesorius, Lietuvos
katalikų mokslo akademijos akademikas ir garbės narys, literatūros
istorikas, JAV lietuvių rašytojų sąjungos garbės narys, Lietuvos
telegramų agentūros (ELTA) steigėjas ir pirmasis vadovas, vienas
pavasarininkų vadų, pirmasis inteligentas Lietuvos kariuomenės
savanoris... Už šių žodžių - drąsiai galime sakyti - iškilus mūsų
tautos žmogus, Lietuvą vadinęs antrąja Tėvyne.
Be kitų savo rašytinių darbų apie Lietuvą, jos iškilius žmones,
J.Eretas 1973 metais užsienyje parašė ir išleido studiją "Užmirštieji
baltai", paskyręs ją "tiems, kurie Tėvynėje be laisvės
ir laisvėje be Tėvynės". Tai istoriškai argumentuotas pasakojimas
apie tris - Lietuvos, Latvijos ir Estijos - valstybes, kurias
buvo pavergusi Sovietų Sąjunga. Publikacija buvo priminimas ir
raginimas, kad šioms Baltijos šalims turi būti grąžinta nepriklausomybė.
Profesorius savo darbus rašydavo lietuvių kalba, tačiau, matyt,
siekdamas didesnio viešumo, "Užmirštuosius baltus" jis
parašė vokiškai.
Nežinia, kaip būtų susiklostęs tolesnis šio leidinio gyvenimas,
jei kūrinys ne itin dideliu tiražu būtų ėjęs per rankas tik viena,
nors ir plačiai vartojama kalba. Į tai atkreipė dėmesį jaunesnės
kartos Amerikos lietuvis, gimto krašto patriotas Algis Liepinaitis.
Jis iškart suvokė didelę "Užmirštųjų baltų" studijos
reikšmę, būtinybę šį darbą paskleisti pasaulyje kuo plačiau, ne
vien vokiečių, bet ir kitomis kalbomis. Ir JAV gyvenantis lietuvis
ėmėsi šio darbo. Reikia įsivaizduoti, kiek padėta pastangų, ryžto,
organizacinių sugebėjimų, lėšų, kad studija būtų verčiama, leidžiama,
platinama. "Užmirštieji baltai" iš vokiečių kalbos buvo
išversti į anglų, prancūzų, italų, ispanų ir portugalų kalbas.
Pats prof. J.Eretas gėrėjosi A.Liepinaičio patriotizmu, pastangomis
atkreipti pasaulio ir visuomenės dėmesį į pavergtas Baltijos tautas.
1973-aisiais, studijos išėjimo metais, J.Eretas rašė A.Liepinaičiui:
"Stebiuosi Jūsų idealizmu! Linkiu ištvermės šiame kelyje,
nes jis vienintelis, kuris žada gero Amerikos lietuviams ir pačiai
Lietuvai. Pilnai pritariu, kad reikia mums išeiti iš savo kiauto
- kas mums iš tokio lindėjimo savo kevale!? Reikia mums prisistatyti
tiems, kurie gali mums padėti". Po kelių mėnesių J.Eretas
savo laiške A.Liepinaičiui džiaugėsi jo vaisingomis pastangomis,
verčiant "Užmirštuosius baltus" į kitas kalbas:"Tai
tikras kelias, nes tik prietelių pagalba galėsime atgauti nepriklausomybę.
Dėl to Jūsų darbas toks aktualus ir naudingas. Džiaugiuosi, kad
vertimas į anglų kalbą greit išeis. Malonu taip pat girdėti, kad
realizuojasi taip pat išleidimas ispanų kalba. (...) Būtų tikrai
gražu, kad pavyktų šį leidinėlį išleisti toliau ir prancūzų bei
italų kalbomis. Bet jau tikra sensacija būtų, jei jis galėtų išeiti
ir kiniečių kalba, nes kiniečiai šiuo laiku mums yra tikri sąjungininkai
prieš Sovietus. Bandykime!" O po poros savaičių J.Eretas
laiške dėkojo savo bičiuliui už publikacijos išleidimą anglų kalba:
"Su tikru džiaugsmu priėmiau pirmą Jūsų atsiųstą "kregždę"
- "The Forgotten Balts". Tai dailus leidinėlis. Duok
Dieve, kad jis Lietuvai verbuotų daug naujų bičiulių! Dėkoju jums
iš visos širdies. Malonu girdėti, kad ispaniška laida yra gerame
kelyje. Būtų džiugu, jei galėtų išeiti ir kinietiškas leidinėlis.
Tokiu atveju aš mielai dar pridėčiau vieną puslapį apie Kinijos
galimybę mums padėti".
Prof. J.Eretas ir A.Liepinaitis toliau aktyviai susirašinėjo,
aptarinėjo, ką reikėtų daryti, kad "Užmirštieji baltai"
kuo plačiau paplistų pasaulyje. Laiškuose buvo kalbama apie mecenatų
paieškas, aibę kitų organizacinių reikalų. Ir visur - profesoriaus
džiaugsmas, kad, kaip jis pats kukliai sako, knygutė, nors nelengvai,
tačiau sėkmingai randa kelią į kitų tautų širdis.
"Užmirštieji baltai"
keliauja po pasaulį
Šiame sudėtingame kelyje žygeivis
- A.Liepinaitis. Rūpindamasis studijos vertimu į kitas kalbas
ir jos leidyba, jis palaiko ryšius su Amerikos lietuvių taryba,
Prancūzijoje, kitose šalyse gyvenančiais lietuvių išeivių veikėjais.
Jam rūpi ir leidinio platinimo reikalai. Antai 1973 metų viduryje
Lietuvos pasiuntinybės Urugvajuje spaudos atašė K.Čibiras A. Liepinaičiui
atsiunčia padėkos laišką už pranešimą, kad pasiuntinybei numatyta
paskirti 500 šio leidinio egzempliorių. O po pusmečio K.Čibiras
jau džiaugiasi išėjusiu leidiniu, tariasi su A.Liepinaičiu dėl
jo vertimo į ispanų kalbą, spausdinimo išlaidų, kitko.
1974 metų liepos pabaigoje Vyriausiojo Lietuvos išlaisvinimo komiteto
vicepirmininkas Juozas Audėnas savo laiške A.Liepinaičiui džiaugėsi
gautu "Užmirštųjų baltų" ispaniškuoju vertimu, ("Los
Balticos Olvidados") ir prašė dar bent 15 egzempliorių. Tais
pačiais metais Lietuvos generalinio konsulato generalinė konsulė
Juzė Daužvardienė atsiunčia A.Liepinaičiui padėką už gautą studijos
siuntą ispanų kalba, ketindama leidinį išsiuntinėti Čikagoje įsikūrusiems
ispaniškai kalbantiems konsulams ir bičiuliams.
Ispanų kalba "Užmirštieji baltai" buvo išleisti trijų
tūkstančių egzempliorių tiražu. Net tūkstantis egzempliorių pasiekė
Argentiną, po 500 egz. - Kolumbiją, Venesuelą, Urugvajų, 150 egz.
- Ispaniją, 200 egzempliorių išplatinta JAV. Kaip 1995 metais
rašė Amerikos lietuvių tarybos pirmininkas Gražvydas Lazauskas,
"Pietų Amerikoje ispanų kalba leidinių apie Lietuvą tuo metu
beveik nebuvo, nes anksčiau turėtieji spaudiniai buvo išsibaigę
ir nebuvo kam rūpintis nepelningu naujų laidų išleidimu. Lietuvos
Katalikų Bažnyčios Kronikų leidėjas Čikagoje kun. K.Kuzminskas,
pasitaręs su Algiu Liepinaičiu dėl knygų svetimomis kalbomis leidimo,
irgi panaudojo A.Liepinaičio patyrimą". G.Lazauskas J.Eretą
pavadino tarptautiniu Pabaltijo šaukliu, o A.Liepinaitį - tarptautiniu
leidėju. Ir išties A.Liepinaičio pastangomis "Užmirštieji
baltai", išversti į užsienio kalbas, buvo išplatinti įvairių
šalių diplomatams, politikams, žurnalistams, visuomenės veikėjams
Šiaurės bei Pietų Amerikoje ir Europoje. Kaip sakė Amerikos lietuvių
žurnalistų sąjungos pirmininkas Karolis Milkovaitis, "profesoriaus
Ereto balsas tikriausiai būtų likęs "šauksmu tyruose",
jeigu kažkur tarp lietuvių pabėgėlių nebūtų atsiradęs asmuo, dirbantis
ta pačia "jausmo banga", kuris išgirdo ir suprato to
šauksmo galią".
K.Milkovaitis neblogai žino, su kokiais sunkumais teko susidurti
A.Liepinaičiui, siekiant, kad "Užmirštieji baltai" pasiektų
pažangiuosius pasaulio žmones. Kuo greičiau išversti ir išplatinti
reikšmingąją studiją skatino neilgai trukus turėjusi įvykti Helsinkio
Saugumo konferencija. Remiantis kūrinyje pateiktais faktais, atkakliai
siekta, kad šioje tarptautinėje konferencijoje būtų svarstomas
klausimas dėl Pabaltijo tautų užgrobimo, prievartinio įjungimo
į Sovietų Sąjungos sudėtį. K.Milkovaitis Amerikos lietuvių laikraštyje
"Draugas" priminė, kad "Užmirštųjų baltų"
duomenimis plačiai naudojosi Amerikos lietuvių taryba, Vyriausiasis
Lietuvos išlaisvinimo komitetas, kitos lietuvių patriotinės organizacijos
įvairiose tarptautinėse konferencijose, suvažiavimuose. Taip prof.
J.Ereto balsas neliko "šauksmu tyruose". K.Milkovaičio
žodžiais tariant, tai itin didelis A.Liepinaičio nuopelnas. O
reikia žinoti, kad šis Lietuvos patriotas Amerikoje veikė sudėtingomis
sąlygomis. Mat jo motina, kiti artimi žmonės tuo metu gyveno sovietų
okupuotoje Lietuvoje ir jiems kiekvieną akimirką galėjo iškilti
saugumo pavojus. Todėl A.Liepinaitis savo vardo niekur neskelbė.
Tai, beje, taip pat įrodo, kad jis nesiekė išgarsėti pasaulyje,
o nuoširdžiai ir atkakliai darbavosi pavergtos Lietuvos labui,
tikėdamas jos išsilaisvinimu. K.Milkovaitis pabrėžia, kad "to
darbo iniciatoriui ir kūrėjui ir to kūrinio po pasaulį paskleidėjui
priklauso atitinkama padėka".
Derėtų nors trumpai paminėti A.Liepinaičio biografiją. Jis iš
gimtosios Lietuvos į Vakarus pasitraukė būdamas paaugliu, 1944-aisiais.
Vokietijoje mokėsi lietuvių gimnazijoje, šioje šalyje gyveno 13
metų. Po to išvyko į JAV, Čikagoje baigė Ilinojaus universitetą,
įgijo inžinerijos bakalauro laipsnį. Gerai moka penkias užsienio
kalbas.
Be milžiniškų pastangų verčiant, leidžiant ir platinant prof.
J.Ereto studiją "Užmirštieji baltai", A.Liepinaitis
išleido atskirą albumą - šio leidinio priedą. Jame įdėtos J.Ereto
laiškų faksimilės, žinomų Lietuvos šviesuolių susirašinėjimų su
A.Liepinaičiui atspaudai, kita įdomi ir reikšminga dokumentika
apie "Užmirštųjų baltų" kelią į pasaulio tautas.
Parengė Benjaminas ŽULYS
Į lietuvių kalbą iš vokiečių kalbos
kūrinį po daugelio metų išvertė dr. Dalia Kisieliūnaitė. Jį pirmą
kartą neseniai išleido leidykla "Naujasis amžius".
"Užmirštuosius baltus" dar galima įsigyti "XXI
amžiaus" redakcijoje Kaune, Senamiestyje, Papilio 5.
© 2001 "XXI amžius"