Lietuvio darbas papuošė Japonijos žemę
Tik Lietuvoje išlikusi medinė
monumentalioji lauko skulptūra
Lietuvos medžio skulptūra pasaulyje
susilaukia vis didesnio pripažinimo. Neseniai, ambasadorei Ugnei
Karvelis tarpininkaujant, Lietuvos kryždirbystė UNESCO organizacijos
įrašyta į pasaulio nematerialaus paveldo sąrašą, t.y. ne patys
kryžiai, bet amatas, meistrystė ir jos perdavimas iš kartos į
kartą. Ne tik kryždirbystė, bet ir apskritai lietuvių medžio skulptūra,
įgyja vis didesnį pripažinimą pasaulyje, o lietuvių skulptoriai
vis dažniau kviečiami kolegų į tarptautinius simpoziumus, jų darbai
lieka užsienyje.
Skulptorius Algimantas Sakalauskas papasakojo, kad jau kurį laiką
Lietuvos medžio skulptūros tradicijomis labai susidomėjęs vienas
japonų profesorius. Bent dešimt metų paskyręs šiuolaikinei pasaulio
medžio skulptūrai analizuoti, japonų profesorius pripažino, jog
"tik Lietuvoje išlikusi monumentalioji medinė lauko skulptūra".
1999-aisiais A.Sakalauskas dalyvavo kūrybinėje stovykloje Japonijoje,
japonų medžio skulptorių centre Inami (Tojama). Šiame mieste liko
Algimanto darbas - ugnies deivės Gabijos skulptūra.
Keturiasdešimt trejų metų skulptorius A. Sakalauskas gyvena Prienuose.
Yra Tautodailės asociacijos bei asociacijos Norde Lietuva narys,
daugelio skulptūrų, paminklų, kryžių, koplytstulpių, bažnyčių
ir koplyčių interjerų autorius. Jis džiaugiasi, jog Prienuose
turi dirbtuvę, kurioje darbuojasi septynetas meistrų. Su žmona
Raimonda auginantis du sūnus - Igną ir Vytenį - skulptorius meistrystės
paslaptis stengiasi perduoti jaunajai kartai, todėl šioje dirbtuvėje
kaip vasarą, taip ir žiemą dažni svečiai - Prienų miesto moksleiviai.
Už nuopelnus vystant etnokultūrą vasarį A.Sakalauskas buvo apdovanotas
Lietuvos kultūros ministerijos premija.
Pakviesti į simpoziumą, skirtą
keltų civilizacijai
Liepą Algimantas drauge su kitais
menininkais iš Lietuvos Kęstučiu Grigoniu ir Dalia Norvaišiene
turėjo unikalią galimybę dalyvauti medžio drožėjų simpoziume,
skirtame senovės keltų civilizacijai San Galeno žemėje Alpėse,
Austrijoje. 2001-ieji yra paskelbti pasauliniais keltų civilizacijos
metais (austrai laiko save keltų palikuoniais). Juk tarp keltų
pasaulėjautos ir senosios lietuvių kultūros galima atrasti bendrų
bruožų.
"Darbas kūrybinėje stovykloje Alpėse vyko trijose sekcijose
pagal iš anksto paskirtas temas: pirmoji vadinta "Žmogus
ir pilis", antrojoje "Mintis ir ženklas" buvo gilinamasi
į keltų simboliką ir filosofiją. Trečioji - "Mistika"
- buvo bene įdomiausia. Joje ir dalyvavo skulptoriai A.Sakalauskas
bei K.Grigonis, tapytoja, akvarelininkė D.Norvaišienė bei tapytojas,
akvarelininkas, skulptorius Johann Wölfl. "Užduotis, kurią
gavau, buvo sukurti miško kirtėją, - pasakoja A.Sakalauskas, -
bet aš sukūriau "Miško išminčių", nes idėja buvo pakoreguota,
mat šiandien miškus reikia saugoti, o ne kirsti. Beje, nemačiau
Austrijoje namų, kurių nepuoštų jauki medžio skulptūrėlė."
"Stebuklų pasaulyje daug, - dėsto savo apmąstymus Algimantas.
- Todėl privalome mokėti save pristatyti. Žemė apvali, žmonės
turi bendrauti, įvairių šalių menininkams susikalbėti nėra sunku,
nes meninė kalba universali." Austrijoje medžio drožėjų simpoziumai
organizuojami kasmet, ir ne tik lietuviai vyksta pas austrus pasimokyti
meistrystės, bet ir austrai atvyksta į Lietuvą pasimokyti iš lietuvių.
A.Sakalauskas dažnai ir pats prisideda prie kūrybinių stovyklų
Lietuvoje ir užsienyje organizavimo. Tokios tarptautinės stovyklos
yra vykusios Č.Milošo tėviškėje Kėdainių rajone, Igliaukoje, Prienuose,
Birštone. "Užsienio stovyklose dalyvaudamas patyriau, jog
čia kūrėjai neskirstomi į profesionalius ir liaudies," -
sakė A.Sakalauskas.
Kelno arkivyskupija džiaugiasi
lietuvių dovana
A.Sakalauskas medžio skulptūrai atsidėjo
nuo 1986 metų, kai šviesios asmenybės mokytojos I.Dapševičienės
paskatintas surengė pirmąją autorinę savo darbų parodą. Dabar
jo "sąskaitoje" yra daugiau nei 200 darbų. Jis pažįstamas
Lietuvos Katalikų Bažnyčiai. Šiaulių vyskupijos įšventinimo proga
1998 metais Kryžių kalne buvo pastatytas A.Sakalausko sukurtas
kryžius. Kauno sakralinės muzikos mokyklos koplyčią puošia Algimanto
Švč.M.Marijos skulptūra, be to, jis suprojektavo koplyčiai altorių,
sakyklą, baldus. Šiaulių vyskupo E.Bartulio iniciatyva didžiulis
A.Sakalausko koplytstulpis su Rūpintojėliu pastatytas Kelno arkivyskupijos
(Vokietija) kardinolo Maisnerio kurijoje.
Ne tik rimtus darbus kuria A.Sakalauskas, bet ir humoristinius,
pavyzdžiui, suolelius "Grybų šeimyna", "Neptūnas"
(1988, Danijoje). Nemažai jo darbų likę užsienyje: "Švč.M.Marija
su kūdikiu" - Vokietijoje, Šv.Jurgis ir Šv.Urbonas - Austrijoje.
Pats didžiausias Algimanto darbas - 13,5 metro skulptūra Vytautui
Didžiajam (2000) stovi Marijampolės rajone, Šunskuose. Skulptorius
domisi fotografija, kolekcionuoja medinius šaukštus.
Vitalija Norvilienė
Prienai
© 2001 "XXI amžius"