Specialiai "XXI amžiui" iš JAV
Laisva spauda nereiškia laisvo dialogo
Amerikiečiai vis giriasi pasauliui
apie savo laisves: tikėjimo, kalbos, žodžio, laisvę susirinkti!
Visos laisvės yra garantuotos Amerikos konstitucijos prieduose
(Amendments), kurie buvo pridėti prie konstitucijos, praėjus nemažai
laiko po jos priėmimo.
Amerikiečiai prie tų laisvių yra taip pripratę, kad dažnai jų
visai negerbia ir neįvertina, dažnai tų teisių net nesupranta,
tad jos lieka neįgyvendintos.
Šiuo metu žiniasklaidos laisvė JAV yra ypatingai svarbi. Kraštui
patekus į karo sūkurį, valdžios bando riboti spaudos teises, nes
plati informacija dažnai gali pakenkti karo eigai ir valstybės
saugumui.
Amerikos istorijoje tokiais atvejais teisės buvo "laikinai"
apkarpomos. Bene pats geriausias pavyzdys būtų garsiausio Amerikos
prezidento A.Linkolno "habeas corpus" teisių nutraukimas
pilietinio karo metais. "Habeas corpus" yra Amerikos
žmonių teisių pagrindas. Tai yra sulaikytam asmeniui teisė žinoti,
ar nebuvo pažeistos žmogaus teisės, jį areštuojant. Svarbiausia
žiniasklaidos pareiga - stebėti, kad žmonių teisės nebūtų ribojamos.
Tad yra būtina tiksli informacija ir vieši, neriboti debatai.
Amžina įtampa tarp valdžių ir
žiniasklaidos laisvės
Valdžioms yra naudinga varžyti spaudą.
Kuo daugiau slaptumo, tuo lengviau valdžioms ir biurokratams veikti.
Todėl egzistuoja amžina įtampa tarp valdančiųjų ir žiniasklaidos.
Tik dėl to laisvos spaudos teisės yra garantuotos. Per laisvą
spaudą žmonėms yra lengva stebėti valdžią, kad ji nesavivaliautų.
Tačiau spaudos laisvė dar nereiškia, kad spauda aprašo viską teisingai
ir objektyviai perduoda informaciją. Spauda, kaip ir visos institucijos,
laikui bėgant įgyja savo interesus, apie kuriuos niekas nerašo
ir net viešai nediskutuoja, kurių negalima peržengti.
Kartais tokios nerašytos žiniasklaidos taisyklės gali pakenkti
kraštui taip pat, kaip valdžios slaptumas ar kai kurių temų, žinių
ar net kalbų draudimas. Gali būti, kad tylios žiniasklaidos taisyklės
gali pakenkti kraštui daugiau, negu valdžios draudimas kalbėti
ar rašyti tam tikromis temomis.
Po rugsėjo 11 dienos įvykių tyla Amerikos spaudoje kartais sukelia
nepasitikėjimą užsienyje ir pačiame krašte. Tyla šiuo metu gali
daug pakenkti ne tik Amerikai, bet ir jos sąjungininkams. Net
ir tiems, dėl kurių ta tyla yra įsivyravusi mūsų žiniasklaidoje.
Tema, kurią tik dalinai liečia ir atsisako nuodugniai analizuoti
Amerikos žiniasklaida, - tai priežastys, dėl kurių musulmonai
ir nemaža dalis pasaulio gyventojų taip nekenčia Amerikos.
JAV paskelbė karą teroristams ir jų globėjams. Tai yra teisingas
žingsnis. Jokios priežastys negali pateisinti rugsėjo 11 dienos
teroro! Tam nebūtų galima rasti jokio teisinio, moralinio ar religinio
pateisinimo.
Prieš pradėdamas karą, kraštas turi turėti aiškius tikslus, elgtis
pagal aiškius principus ir nenukrypti nuo jų. Todėl yra būtini
ne tik vidaus įsitikinimai bei dorumas, bet ir supratimas, kaip
ir ką mąsto pasaulio žmonės, smerkiantys terorizmą. Būtina suprasti
priežastis, dėl kurių priešas (teroristai) puolė Ameriką. To nežinant,
yra sunku įvertinti priešo jėgą ir jį nugalėti.
Ir štai amerikiečiai susiduria su ribota informacija ir net laisve
apie tai kalbėti. Laisvei suvaržyti yra ne viena priemonė. Laisvė
gali būti ribojama jėga (valdžios įsakymais), grasinimais (kaip
Kinijoje ar Sovietų Sąjungoje), ekonomiškai ir t.t. Amerikoje
yra netoleruojamos temos (politically correct), kurių nemėgsta
ar jas draudžia intelektualinis liberalų elitas.
Deja, Amerikos žiniasklaida tas priežastis palieka be platesnių
diskusijų ir atvirų debatų.
Kodėl musulmonai ir daugelis pasaulio
gyventojų taip nekenčia Amerikos?
Standartinis atsakymas į šį klausimą
- pavydas. Pavydas dėl aukšto gyvenimo lygio, dėl civilizacijos
bei kultūros plėtros po visą pasaulį, dėl jos galingumo (vienintelė
likusi "superpower") ir dėl paramos Izraeliui.
Minėtos priežastys yra plačiau diskutuojamos kituose kraštuose
negu Amerikoje. Tačiau viena tema, kuri praktiškai neliečiama
Amerikoje, - tai visokeriopa JAV pagalba Izraeliui.
Nors Izraelis yra vienas iš turtingiausių kraštų pasaulyje, Amerika
jam teikia didžiausią ekonominę ir karinę pagalbą. Izraelio gyventojai
Amerikos paramą laiko garantuota, besąlygine - beveik įgimta teise
į ją. Ta parama yra tiekiama nuolatos, be jokių sąlygų ar abejonių.
Skirtingi dviejų karų tikslai
Amerika kariauja vieną iš pavojingiausių
karų savo istorijoje. Ji pirmą kartą patyrė nuostolių savo krašte.
Jau kelintą dešimtmetį Izraelis kariauja su palestiniečiais. Oficialiai
tame kare Amerika nedalyvauja, tačiau Izraelis naudoja JAV ginklus
ir gauna didžiulę ekonominę pagalbą iš jos.
Kai kurie Izraelio politikai bando įtikinti pasaulį, ypač amerikiečius,
kad jų karas prieš palestiniečius yra toks pat, kaip ir JAV karas
prieš teroristus ir jų globėjus. Bet argi galima sulyginti šiuos
abu karus?
Toks lyginimas nėra tikslus. Amerika nenori okupuoti jokio krašto.
Ji nesiekia kolonizacijos. Amerika tik nori nugalėti žmonijos
priešą - tarptautinį terorizmą ir tuos, kurie jį remia.
Tuo tarpu Izraelis siekia išlaikyti okupuotą teritoriją, įkurtas
kolonijas ir jas plėsti, kovoja prieš okupuotus žmones. Daug pasaulio
žmonių tai mato ir apie tai kalba. Bet ne Amerikoje...
Izraelio žmonės yra daug nukentėję nuo palestiniečių per okupaciją
ir prieš ją. Izraelis teigia, jog palestiniečių pasipriešinimas
yra terorizmas. O palestiniečiai yra įsitikinę, kad jie kovoja
dėl laisvės ir jų kariai yra kovotojai už laisvę - nesvarbu, uniformuoti
jie ar ne.
Jei Izraelio karas prieš palestiniečius yra toks pat, kaip amerikiečių
prieš teroristus, abu jie yra vienodai pateisinami. Tačiau toks
Izraelio ir Amerikos karų palyginimas yra nenaudingas Amerikai.
Amerikos karo tikslai ir būdai yra kiti. Taip mano ir kai kurie
Izraelio intelektualai bei Amerikos žydai, bet jų nuomonių per
mažai tegirdėti.
Okupacijos sukelia neapykantą. Izraelis iš palestiniečių atima
žemę, sodus, vandenį. Ten stato sau modernius namus su baseinais.
O šalia gyvenantys palestiniečiai skursta, primityviai verčiasi.
Izraelio kariuomenė griauna įtariamų nusikaltėlių giminių namus,
net neleidžia našlėms ar motinoms pasiimti drabužių prieš paliekant
savo namus. Dėl to arabai ir daug kas pasaulyje kaltina Ameriką.
Jie mato, kad izraeliečiai naudoja amerikiečių pagamintus tankus,
ginklus, lėktuvus.
Demokratijai būtina tiksli informacija
ir diskusijos
Jeigu Amerikos žiniasklaida daugiau
informuotų rinkėjus, ar ir toliau Amerika taip remtų palestiniečių
okupaciją, kolonizaciją ir karą prieš juos? Gal. Tikrų debatų
ta tema Amerikoje nėra. Dėl tokios žiniasklaidos tylos ir nesant
viešų debatų teroristų propaganda prieš Ameriką sėja neapykantą
amerikiečiams.
Šiuo metu, kai yra sudaryta tarptautinė koalicija ir vyksta pasaulinis
karas prieš teroristus, Amerikai yra nenaudinga sutapatinti aiškius
savo tikslus su kitų kraštų tikslais. Nesvarbu, kokia šalis kariautų
- Izraelis, Rusija, Kinija ar kuri kita, jų karai skiriasi nuo
karo prieš tarptautinį terorizmą. O tokie palyginimai gali tik
pakenkti Amerikos tikslams.
Rugsėjo 11-osios įvykiams negali būti jokių pateisinimų. Jokie
moralės principai, joks tikėjimas ar politika nepateisina to,
kas įvyko. Tačiau yra būtina nustatyti teroro priežastis, kad
Amerika galėtų tiksliau įveikti tarptautinį terorizmą.
Demokratijai tyla gali būti pavojinga, ypač per karą. Ši tyla
ir viešų diskusijų stoka gali ne tik pakenkti Amerikai ir jos
sąjungininkams, bet ir pačiam Izraeliui.
Pateisinti terorizmo veiksmų dėl Amerikos paramos Izraeliui negalima.
Moralės principai to neleidžia. Lyginti JAV karą prieš teroristus
su Izraelio karu prieš palestiniečius nėra tikslu. Tai yra žmonių
klaidinimas. JAV žiniasklaidos tyla šiuo atveju yra pavojinga
demokratijai ir kenkia pačiai Amerikai.
Povilas ŽUMBAKIS
Hickory Hills, JAV
© 2001 "XXI amžius"