Pirmasis Telšių vyskupas
Lapkričio 14-ąją minėjome 135-ąsias metines,
kai Tupikuose (Žvirgždaičių vls.) gimė vyskupas Justinas Staugaitis.
Prieš 95-erius metus šis kunigas buvo paskirtas Lekėčių parapijos
pirmuoju klebonu, o prieš 75-erius metus prelatas J.Staugaitis
tapo pirmuoju Telšių vyskupu.
1926 m. balandžio 4 d., per šv. Velykas,
pagal vyskupo Jurgio Matulevičiaus-Matulaičio parengtą projektą,
Romos popiežius Pijus XI (kuris, dar būdamas kardinolu, lankėsi
Lietuvoje ir neblogai pažino mūsų kraštą), paskelbė apaštališkąją
konstituciją, kuria iš pagrindų buvo pertvarkytas Lietuvos Katalikų
Bažnyčios gyvenimas. Daugiau kaip keturis šimtmečius gyvavusi
Žemaičių vyskupija buvo suskaldyta į Telšių, Panevėžio vyskupijas
ir Kauno arkivyskupiją. Paskutinysis Žemaičių vyskupas Pranciškus
Karevičius (1861-1945) buvo pakeltas tituliniu arkivyskupu, užleido
savo vietą jaunesniam arkivyskupui Juozapui Skvireckui ir pasitraukė
į Marijonų vienuolyną Marijampolėje. Telšių vyskupu 1926 m. balandžio
5 d. paskiriamas prelatas Justinas Staugaitis, kuris tų pačių
metų gegužės 24 dieną peržengė Telšių Šv. Antano Paduviečio bažnyčios
slenkstį, ir ši bažnyčia tapo Katedra.
Gyvenimo kelyje teko laimė pažinti šviesios atminties Lietuvos
žurnalistų sąjungos narį, "Žemaičių prieteliaus" redaktorių
kun. Vytautą Motekaitį, kuris puikiai prisiminė vyskupo J.Staugaičio
iškilmingą žengimą į ganytojo sostą.
Kun. V.Motekaitis pasakojo: "Kai sužinojome, jog Telšių vyskupu
skiriamas Justinas Staugaitis, tai nemažai Žemaitijos kunigų buvo
nepatenkinti, o davatkos kalbėjo: "Mes jo kalbos nesuprasime
ir į bažnyčią neįsileisime". Aišku, inicidento nebuvo ir
davatkėlės greitai perprato vyskupo zanavyko zanavykiškąją šnektą.
Bet kai kuriems klebonams tikrai teko nemažai pasitempti".
Telšių vyskupijos administraciją vysk. J.Staugaičiui teko kurti
vos ne tuščioje vietoje. Pirmiausia vyskupiją teko padalinti į
12 dekanatų: Alsėdžių, Kaltinėnų, Kuršėnų, Palangos, Sedos, Skuodo,
Švėkšnos, Telšių, Tauragės, Varnių ir Viekšnių. Vyskupui priklausė
ir Klaipėdos prelatūros administravimas. Buvo sudaryta katedros
kapitula. Į generalinio vikaro pareigas vyskupas pakvietė buvusį
"Žemaičių ir Lietuvos apžvalgos" redaktorių, religinių
knygų leidėją, Salantų parapijos kleboną prelatą Pranciškų Urbonavičių,
kurijos kancleriu tapo kun. Vincentas Borisevičius, viceoficijolu
- kun. Povilas Korzonas, kurijos sekretoriumi ir tribunolo notaru
- kun. Pranciškus Ramanauskas, į kurijos kapitulą buvo pakviestas
ir Telšių lietuvių gimnazijos direktorius kun. Antanas Simaitis.
Ir kurijos kapitulą sudaryti nebuvo lengva. Kun. P.Korzonas, sužinojęs
apie skyrimus, pasijuto įžeistas ir, nuvykęs į arkivyskupiją,
buvo paskirtas Joniškio klebonu. Į jo vietą vyskupas pakvietė
Mažeikių parapijos kleboną kun. Juozą Dabužinską.
Telšių vyskupijoje trūko kunigų, daugelis klebonų buvo senyvo
amžiaus, o juos pakeisti nebuvo kam, nes trūko vikarų. Ir vyskupas
J.Staugaitis sumanė kurti Telšių diecezijos kunigų seminariją.
Tuoj pat atsirado nemažai priešininkų, šios kunigų seminarijos
nenorėjo ir kai kurių parapijų klebonai, nes bijojo, kad parapijoms
bus uždėti nemaži mokesčiai seminarijai išlaikyti. Dar daugiau
kritikos pasipylė iš Kauno, kur net buvo šaipomasi, esą iš kur
vysk. J.Staugaitis gaus dėstytojų savo kuriamai seminarijai. Šią
naujai kuriamą mokymo įstaigą finansuoti atsisakė ir Lietuvos
vyriausybė. Bet ganytojo atkaklumas ir ryžtas nugalėjo. Kaip vysk.
J.Staugaitis sakė, "Dievo Apvaizda paėmė jį į savo globą
ir padėjo nugalėti visas kliūtis".
Kuriamai kunigų seminarijai dėstytojų Žemaitijoje neatsirado.
Vyskupui jų teko ieškoti Sūduvos žemėje, kur nemažai kunigų teologijos
mokslus buvo baigę Fribūro universitete ir jau turėjo mokslinius
laipsnius. Vyskupui padėjo ir pažintys.
1927 metais Telšių vyskupijos kunigų seminarija pradėjo veikti.
Vyskupas seminarijos rektoriumi paskyrė kurijos kanclerį V.Borisevičių,
o į kanclerio pareigas pakvietė kan. dr. Jurgį Galdiką. Vilkaviškio
vyskupui Antanui Karosui sutikus, seminarijos dvasios tėvu tapo
ką tik Kauno universitete teologijos mokslus baigęs vyskupo seserėnas
kan. Justinas Juodaitis.
Telšių kunigų seminarija įsikūrė ankštose ir mokymui nepritaikytose
patalpose. Būtinai reikėjo statyti naujas patalpas. Bet iš kur
gauti pinigų? Parapijų klebonai jau ir taip nepatenkinti dėl mokesčių
ir rinkliavų. O gal pinigų prasimanyti Amerikoje? Ši mintis vyskupui
patiko. Bet kas atliks šį darbą? Ir vysk. J.Staugaitis prisiminė
Aukštojoje Panemunėje palikęs sumanų savo vikarą kun. Juozapą
Valaitį. Vėl teko kreiptis į Vilkaviškio vyskupą A.Karosą. Ir
šį kartą Vilkaviškio vyskupas žemaičiams padovanojo kunigą - Prienų
"Žiburio" gimnazijos įkūrėjo ir direktoriaus kun. Felikso
Martišiaus pusbrolį J.Valaitį. Vysk. J.Staugaičio pasiųstas į
JAV, kun. J.Valaitis bemaž per dvejus metus surinko apie 40 tūkst.
dolerių.
Taip dviejų sumanių zanavykų - vysk. J.Staugaičio ir kun. J.Valaičio
dėka Telšiuose iškilo kunigų seminarijos rūmai.
Telšių vyskupijos kunigų seminarija sparčiai tvirtėjo. Pirmais
mokslo metais čia dirbo tik trys profesoriai, o antraisiais jų
jau buvo net dvylika. Vyskupo J.Staugaičio kvietimu į Telšių kunigų
seminariją dirbti atvyko dr. kun. Jurgis Narijauskas, Rytų apeigų
vyskupas dr. Pranciškus Būčys. Lietuvių kalbą ir literatūrą seminarijoje
dėstė mokytojas Feliksas Kudirka. Po pustrečių metų veiklos per
vizitaciją Telšių kunigų seminarija buvo pripažinta aukšto lygio
mokymo įstaiga ir jai suteiktos mažosios seminarijos teisės.
Bolševikams okupavus Lietuvą, Telšių kunigų seminarija buvo uždaryta,
o 1941-ųjų rudenį jos veikla vėl atnaujinta. Ir tik antrą kartą
Lietuvą okupavus bolševikams, seminarijos veikla nutrūko dešimtmečiams.
Vysk. J.Staugaičio įkurta ir nuolat puoselėjama Telšių kunigų
seminarija kraštui parengė 150 kunigų, kurie tamsioje sovietmečio
naktyje aktyviai dirbo sielovados ir krašto švietimo darbą.
Vysk. J.Staugaitis ne tik įkūrė seminariją, bet ir Telšiuose pastatydino
vyskupo rūmus, įsteigė vyskupijos laikraštį "Žemaičių prietelius",
kuris neapsiribojo vien vyskupijos parapijomis, bet tapo visos
Žemaitijos savaitraščiu. 1936-1939 metais laikraštį redaguojant
kun. Vytautui Motekaičiui, jo tiražas išaugo iki penkių tūkstančių
egzempliorių.
Vadovaudamas Telšių vys-kupijai ir tvarkydamas Klaipėdos prelatūros
reikalus, vyskupas J.Staugaitis Telšiuose 1934-1935 metais parašė
trijų tomų romaną "Tiesiu keliu". Dar liko jo apysakos
"Tarp jausmų ir pareigos" 170 puslapių rankraštis. Lietuvių
katalikų mokslo akademija, vyskupo giminaičių padedama, išleido
Telšiuose parašytą vyskupo J.Staugaičio knygą "Mano atsiminimai",
kurioje pateikta Lietuvos istorijos XX amžiaus pradžios autentiška
įvykių atkarpa.
Mirė vyskupas J.Staugaitis 1943 m. liepos 8 d. Telšiuose. Palaidotas
Katedros rūsyje. Buvęs vyskupo mokinys kun. Bronius S.Danis-Zdanavičius
rašė: "Vyskupas J.Staugaitis iš išorės atrodė oficialus,
tačiau labai geros širdies asmenybė. Buvo griežtas, ryžtingas
savo sumanymuose, darbuose. Turi labai daug nuopelnų Telšių vyskupijai
ir Žemaičių kraštui. Skaudžiai pergyveno bolševikmetį. Prieš mirdamas
ištarė savo paskutinius žodžius: "Dieve, neapleisk Lietuvos!.."
Iš Žvirgždaičių parapijos kilęs kun. Pranas Mamelis (1907-1977)
apie savo kraštietį vyskupą yra sakęs: "...Tvirtai eidamas
savo pasirinktuoju tiesiu keliu, vyskupas Justinas Staugaitis
padarė daug gero Telšių diecezijai ir visai katalikiškai Lietuvai".
Vysk. J.Staugaičio įžvalgumo dėka Žemaičių žemė sovietinės okupacijos
metais atlaikė dvasinį išbandymą ir nepalūžo, nors daugelis vyskupo
bendražygių nežmoniškas kančias kentėjo sovietiniuose lageriuose.
J.Staugaičio įpėdinis vyskupas V.Borisevičius 1946 metais bolševikų
buvo sušaudytas. Sovietiniuose gulaguose kentėjo vyskupas Pranciškus
Ramanauskas, buvęs Kaltinėnų klebonas kun. P.Gustaitis kartu su
vysk. V.Borisevičiumi irgi buvo sušaudytas. Buvęs Telšių kunigų
seminarijos prof. kan. Antanas Kruša kalintas Archangelsko srities
lageriuose ir 1952 metais mirė kankinio mirtimi. Buvęs Žemaičių
Kalvarijos klebonas kun. Jonas Staškevičius 1955 metais nukankintas
Sverdlovsko srities lageriuose, o Upynos klebonas kun. Jonas Kalvaitis
1953 metais kankinio mirtimi mirė Vladimiro kalėjime. Sibire kentėjo
ir 1946 metais kalėjime mirė buvęs Akmenės klebonas kun. Vladas
Balčiūnas, o Kretingos pranciškonų vienuolyno atkūrėjas, tėvas
Augustinas Dirvelė (kilęs iš Slavikų) bėgo iš Vorkutos lagerio
ir buvo nušautas.
Telšių vyskupija, kuriai 17 metų vadovavo vyskupas J.Staugaitis
ir kurios ne vienoje parapijoje stipriai įmintos vyskupo kraštiečių
- zanavykų kan. J.Juodaičio, kan. F.Valaičio, kan. J.Valaičio
pėdos, keliasi naujam gyvenimui. Šiame prisikėlime ryški ir vyskupo
J.Staugaičio atliktų darbų dvasia.
Bernardas ALEKNAVIČIUS
© 2001 "XXI amžius"