Atnaujintas 2001 m. lapkričio 16 d.
Nr.86
(995)

Krikščioniškos minties, kultūros ir visuomenės laikraštis

RUBRIKOS

Pirmasis puslapis
Krikščionybė ir pasaulis
Ora et labora
Susitikimai
Gimtas kraštas
Atmintis
Mums rašo
Nuomonės
Lietuva
Pasaulis


ARCHYVAI

2001 metai

Nepalūžę audrose

Perkūnas apgadino medį, bet ne žmogų

Juodą kaip smala dangų perskrodė žaibas. Apylinkę sudrebino trinktelėjęs griaustinis. Jis apgadino maždaug už 25 metrų nuo klebonijos augančią liepą. Jos kamiene liko tarsi aštriu peiliu išrėžtas ilgokas griovelis. "Išgyvens medis, užsitrauks jo žaizdos", - žvelgdamas į liepą, kalbėjo Vilūnų klebonas kunigas Juozas Stasiūnas.
Greta Vilūnų bažnyčios gandrai susinešė lizdą. Šiemet jame tris gužučius išperėjo. Gandrai jaučia žmonių meilę, todėl arčiau jų ir glaudžiasi.

Išgražėjo maldos namai

Važiuodamas plentu pastebi tarp medžių pasislėpusią Vilūnų Šv. apaštalų Petro ir Pauliaus bažnyčią. Ant aukštumėlės stovinti ji atrodo be galo patraukli. Saulėje švyti raudoni jos stogai. Iš lauko akmenų statyta bažnyčia - buvusi unitų bažnyčia. Jos gimimo data - 1810 metai.
Bažnyčioje sudėtos naujos pušinės grindys, ant vyrių sukiojosi naujutėlės laukujos durys. Išdažytas vidus, sutvarkyta elektros instaliacija. Šventorius aptvertas metaline tvora. Ne verslininkų, bet parapijiečių lėšomis visa tai padaryta. Aukojo tiek, kiek kas galėjo. Kun. J.Stasiūnas nesigaili čia gyvenantis. Vilūnuose jis - jau 17 metų.

Vilūnų klebonas kun. Juozas Stasiūnas


Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija