|
Lietuvos Respublikos prezidentui
Valdui Adamkui
Lietuvos Respublikos Seimo pirmininkui Artūrui Paulauskui
Lietuvos Respublikos ministrui pirmininkui Algirdui Mykolui Brazauskui
Viešas kreipimasis dėl
valstybės ir Bažnyčios santykių
Ne vien socialinės sąlygos, bet labiausiai
dorovinis nuosmukis Lietuvoje pagimdė daugybę negerų reiškinių.
Tai - žmogžudystės ir nusižudymai, vagystės ir plėšikavimai, šeimų
nepatvarumas, paleistuvystė, tinginystė, girtuoklystė, narkomanija,
elgetystė. Dorovę, vertybinę mąstyseną tautoje žlugdė dešimtmečius
trukęs prievartinis ateizmas, Bažnyčios griovimas, jos įtakos
visuomenei ribojimas. Neturėdama demokratijos tradicijų, o tik
trapius jos pradus, atgavusi nepriklausomybę ir pasirinkimo laisvę,
nemaža visuomenės dalis, neišskiriant jai atstovaujančių valstybės
veikėjų, renkasi blogį.
Valstybės institucijų dėmesys visuomenės dorovei aiškiai nepakankamas,
dažnai laikysena ir sprendimai prasilenkia su bendražmogiškosiomis
moralės normomis, toleruojamos ar skatinamos amoralios apraiškos:
alkoholio ir rūkalų reklama, azartiniai lošimai, pakantumas palaidos
gyvensenos reklamai ir tautos bei valstybės žeminimui žiniasklaidoje,
neteisingumo įteisinimas nustatant atlyginimą už darbą, perdėtas
atlaidumas amoraliam valstybės pareigūnų elgesiui
ir kt.
|
|
Ar galima peikti Ameriką
Tokį klausimą bent penkis kartus
kartojo Č. Juršėnas lapkričio 4-osios dienos televizijos laidoje
"Dviese valtimi", pašnekesyje su prof. Vytautu Landsbergiu.
Jam nesisekė. Jis turi užduotį vis prieštarauti V.Landsbergiui
ir ginti ką nors, kas yra blogesnio, dažniausiai Rusiją. Atvirai
teroristus girti ne visiems galima, tai tada arba giriama Rusija,
kuri tarsi neteroristė, arba peikiama Amerika. Šį kartą - tik
klausimu: argi negalima? Tikimasi, kad "negalima" nebus
drįsta pasakyti, nes taip būtų pasisakyta prieš kokią nors laisvę.
Galima, bet viskas - savo laiku. Tarytum aišku - kai žmogų ištinka
nelaimė, o kiti aplink ima kalbėti, kad jis gal blogas, ir net
jeigu nesako, kad taip jam ir reikėjo, vis tiek išvada peršasi
savaime. Todėl yra amoralu tokiu metu panašiai kalbėti. Jeigu
kalbama, mažinama nukentėjusiam užuojauta ir galima pagalba, ir
ruošiamasi, jeigu pavyktų, jį visiškai sunaikinti. Ir pateisinamas
skriaudėjas, jeigu toks yra. Tai įvyksta net nepasakius, kad taip
jam ir reikėjo, o Lietuvoje atsirandantys peikėjai nesislepia,
o taip pasako.
|
|
|