Lietuvių katalikų mokslo akademijos diena Aušros Vartuose

Vilniuje vyksta Aušros Vartų Gailestingumo Motinos Globos atlaidai. Lapkričio 11-ąją, antrąją atlaidų dieną, į salę prie Šv. Teresės bažnyčios gausiai susirinko Lietuvos katalikų mokslo akademijos (LKMA) nariai ir bičiuliai. Vakarą giesmėmis pradėjus maldos ir liaudiško giedojimo grupei "Karunka" (vadovė Zita Karklelytė), dr. Napaleonas Kitkauskas susirinkusiesiems skaitė paskaitą apie Vilniaus Aušros Vartus, jų sąsajas su miestu ir jo gynybine sistema. Prelegentas pasakojo Vilniaus miesto istoriją ir priežastis, vertusias imtis gynybinės miesto sienos statybos. XIII-XIV amžių sandūroje Vilnius plėtėsi, augo, buvo Vilniaus universitetas, Bokšto gatvė, šv. Mikalojaus, Pranciškonų bažnyčios. Nors kompaktiškai, bet intensyviai virė gyvenimas. Yra užuominų, kad Vilniuje jau tada galėjo būti kažkokių įtvirtinimų. Ištikus dideliam pavojui, gyventojai slėpdavosi gynybine siena apjuostoje Žemutinės pilies teritorijoje. 1365-aisiais kryžiuočiai buvo atėję iki Vilniaus, 1390 metais jie padegė miestą. Po Žalgirio mūšio, praėjus kryžiuočių pavojui, net 250 metų Vilniuje nebuvo svetimos kariuomenės. Tad Vilnius plėtėsi, XVI amžiuje čia buvo statoma daug pastatų, bažnyčių, rūmų. Tik XVII a. antroje pusėje iš rytų pradėjo augti Maskvos kunigaikštystės, o iš pietų - totorių, Krymo chanato grėsmė. Nors 1503-aisiais kunigaikštis Aleksandras su Maskva sudarė paliaubas, bet Maskvos sąjungininkas Krymo chanas nenutraukė puolimų ir siekė Nesvyžių, Slucką, Minską… 1506 metais totoriai buvo pasirodę ir netoli Vilniaus apylinkių. Ir todėl kylanti grėsmė vertė Vilnių apsaugoti. 1503-aisiais kunigaikščio Aleksandro rūpesčiu buvo pradėta statyti Vilniaus miesto gynybinė siena.

Bažnyčia susirūpinusi dėl Afganistano pabėgėlių padėties

Vykstant karinėms operacijoms Afganistane prieš Talibano režimo globojamą terorizmo tinklą, krikščioniškos paramos organizacijos stiprina pastangas pagelbėti sunkioje padėtyje atsidūrusiems vietos civiliams gyventojams. Popiežius Jonas Paulius II pasiuntė į kaimyninį Pakistaną padėjėją, atsakingą už humanitarinę paramą, tuo pabrėždamas savo artumą nuo karo kenčiantiems žmonėms, ypač pabėgėliams.
Popiežiškosios "Cor Unum" tarybos pirmininkas arkivyskupas Paulius Kordesas, viešėdamas Pakistane spalio 25-30 dienomis, susitiko su šalies vadovais, katalikiškų karitatyvinių organizacijų darbuotojais, aplankė prie Pešavaro miesto įkurtą Afganistano pabėgėlių stovyklą. Arkivysk. P.Kordesui perduotame laiške Šventasis Tėvas nurodė, kad daugelio vyrų, moterų ir vaikų kentėjimai yra ir raginimas praktinės paramos darbams. Jis taip pat išreiškė viltį, kad netrukus karo veiksmai baigsis ir bus sugrįžta prie taikos. "Tegul taikos žvaigždė vėl sužiba jūsų regione", - linkėjo laiške Šventasis Tėvas.

Afganų berniukas neša maisto paramos paketą, kuris buvo išmestas iš JAV karinio lėktuvo

Pasaulio iššūkių akivaizdoje

Vatikanas pasisako prieš vaikų dalyvavimą kariniuose konfliktuose ir jų įtraukimą į prostituciją

Bendradarbiaudamas su tarptautine bendruomene, siekiant apginti vaikų teises, Šventasis Sostas spalio pabaigoje ratifikavo Jungtinių Tautų dokumentus, kuriais siekiama užkirsti kelią vaikų įtraukimui į karinius konfliktus, vaikų prekybai, jų išnaudojimui prostitucijoje ir pornografijoje.
Ta proga spalio 24 dieną Jungtinių Tautų Organizacijos būstinėje Niujorke surengtoje spaudos konferencijoje Šventojo Sosto nuolatinis atstovas Jungtinėse Tautose arkivyskupas Renatas Martinas priminė, kad, pagal JT Vaikų fondo UNICEF duomenis, "daugiau kaip milijonas vaikų, daugiausia mergaitės, kiekvienais metais prievarta tampa daugelio milijardų dolerių apimties prekybos seksu objektais". Ratifikuotas protokolas "Dėl vaikų prekybos, vaikų prostitucijos ir pornografijos" ragina teisinėmis priemonėmis ginti vaikus nuo seksualinio išnaudojimo, jų organų naudojimo transplantavimui ir prievartinio darbo.

Vaikai dažnai dalyvauja karinėse kovose

Viskas išsipildė su kaupu...

Prieš keletą metų Telšių vyskupui Antanui Vaičiui lankantis Australijoje, vietos lietuviai prašė atsiųsti lietuvį kunigą, nes lietuvių kunigų Australijoje labai trūko. Sidnėjuje ir Melburne vyresnio amžiaus kunigai prašėsi atleidžiami nuo nelengvo pastoracinio darbo. Naujų kunigų Australijos lietuviai neužsiaugino. Nors keletas lietuvių buvo įšventinti kunigais, bet jie liko dirbti australų parapijose.
Pagaliau pernai iš Lietuvos atvyko jaunas kunigas Egidijus Arnašius ir pradėjo pastoracinį darbą tarp Melburno lietuvių. Prabėgus metams, kun. E.Arnašius maloniai sutiko pasidalinti darbo patirtimi ir vaisiais.

Gal galėtumėte papasakoti apie save?

Pavasarį sulaukiau Kristaus amžiaus ir kukliai su Melburno lietuviais atšvenčiau kunigystės penkerių metų jubiliejų. Nesitikėjau, kad jį teks minėti taip toli nuo namų. Šiek tiek spaudžiant širdį, kad esu toli nuo Tėvynės, ėmė ir džiaugsmas, kad esu toli, bet kartu su savo tautiečiais, mylimais broliais ir seserimis melburniečiais.
Gimiau ir užaugau Žemaitijos viduryje, Tauragės mieste. Šeimoje esu pats jauniausias, penktas vaikas. Tėveliai visą gyvenimą pelnėsi duonos kąsnį nuolankiu ir sunkiu darbu. Didžiausios vertybės buvo tikėjimas, dora ir darbas. Didelių palikimų į mano rankas tėvai nesudėjo, bet gavau daugiau, negu reikia: meilę ir supratimą, kurie lydėjo ir tebelydi visas mano dienas.

Kun. Egidijus Arnašius su į poilsį išėjusiu kun. dr. Pranu Daukniu, minint jo 80-metį

Velso princas Čarlzas - sostinės bažnyčiose

Lietuvoje viešėjęs Velso princas Čarlzas lapkričio 7-osios vakarą lankėsi Vilniaus baroko perlu vadinamoje Šv. apaštalų Petro ir Povilo bažnyčioje. Prie bažnyčios vartų aukštąjį svečią pasitiko kardinolas Audrys Juozas Bačkis. Princas buvo sužavėtas bažnyčios vidaus grožio, skulptūrų ir lipdinių gausos, domėjosi įspūdinga Kristaus su raudona mantija statula, šoninių altorių paveikslais, skulptūrų simbolika. Svečiui buvo parodytas ir neseniai restauruotas vertingas XVIII amžiaus paveikslas maro aukoms atminti, dabar saugomas bažnyčios viduje. Palikdamas šventovę, Velso princas įmetė piniginę auką į aukų dėžutę bažnyčios reikalams.

Velso princas Čarlzas ir kardinolas Audrys Juozas Bačkis Šv. apaštalų Petro ir Povilo bažnyčioje

Vita mutatur, non tollitur

"Gyvenimas keičiasi, bet jo negalima pasirinkti", - sakydavo senovės romėnai. Išties ir mums prieš daugiau kaip dešimtmetį bandytas pasirinkti gyvenimas tapo taip sujauktas, kad vėl šaukiamasi senųjų gelbėtojų ir grandinių. "Baltijos tyrimai" jau vos ne kiekvieną dieną artina tą išsvajotą laiką, kai nuolat skelbia oligarcho V.Uspaskich reitingą. Vis aiškiau bandoma įteigti, kad jis būtų visai "neblogas" Lietuvos prezidentas, nes visiškai suprastų Rusijos interesus - juk iš jos yra importuotas. Tikėtina, kad, numatant tokias perspektyvas, jis jei ne šiandien, tai rytoj savo reitingais aplenks buvusį ir dabartinį prezidentus. Nesvarbu, kad vienas užsimojo pastatyti Valdovų rūmus, kitas - net Vorutos pilį, kurios nė mažiausios liekanos Vorutos piliakalnyje dar nerado archeologai, nes ji gyvavo tik rašytojų fantazijose. Aišku, mūsų "geranoriškiems" kaimynams, kuriuos LTV sekmadienio laidoje "Dviese valtyje" nuolat užsistoja vienas vadinamųjų socdemų vadų, tiktų ir A.Brazauskas, tačiau jis nors dėl akių retsykiais pasamprotauja apie Europos Sąjungą ir NATO, todėl nežinia, ką gali iškrėsti: žiūrėk, nuo kalbų ir prie darbų gali pereiti. Todėl kur kas geriau būtų, jeigu ateitų tikras - iš Rytų. Juk būsimoji rinkimų kampanija gali sužavėti amžinai "išalkusius" mūsų tautiečius: jis moka ir nemokamais "Dadu" ledais pavaišinti, gal dar Krekenavos dešrelėmis ar kokį butelaitį iš Minsko ar Karaliaučiaus atveš.

Lenkijos prezidento veto įskaudino Bažnyčią

Lenkijos prezidentas Aleksandras Kvašnievskis dar kartą parodė savo politinės genetikos komunistines šaknis: nepaisydamas Bažnyčios vadovų perspėjimų, spalio mėnesį jis vetavo dar praėjusios kadencijos seimo priimtą įstatymą, kuris būtų uždraudęs prekybą sekmadienį, kaip tai įprasta daugelyje Europos Sąjungos šalių.
"Šis veto prieštarauja Dekalogui ir mūsų tautos šimtmečių senumo tradicijoms, - sakė Lenkijos episkopato atstovas santykiams su žiniasklaida kunigas jėzuitas Adamas Šulcas. - Tai nepadės katalikams, ypač tiems, kurie dirba prekybos centruose, išlaikyti sekmadienio sakralinį pobūdį. Jie bus verčiami tą dieną dirbti."
Seimas, kuriame iki rugsėjo pabaigoje vykusių rinkimų vyravo dešiniosios partijos, buvo patvirtinęs Darbo kodekso pataisą, kuri apribojo parduotuvių darbą sekmadienį ir leido tik nedidelių prekybos taškų būtinus patarnavimus. Kunigas A.Šulcas sakė, jog prezidento veto prieštarauja Europos Sąjungos normoms, ir paneigė tvirtinimus, kad šis draudimas būtų pabloginęs šalies valstybės biudžeto padėtį ir padidinęs nedarbą.