Apie celibatą
Lietuvos tikintieji, perskaitę Amžinybėn
neseniai išėjusio mons. Kazimiero Vasiliausko pasisakymą apie
celibatą "Lietuvos žiniose", publikuotą praėjus dienai
po šio dvasininko mirties (autorė Aldona Svirbutavičiūtė), labai
nusiminė, nes mons. K.Vasiliauskas buvo sakęs: "Kokia neteisybė
buvo uždrausti kunigams tuoktis. Kažkoks senelis, ganėtinai nukvakęs
popiežius, ėmė ir uždraudė vedybas". A.a. monsinjoro išsakyta
mintis, kad kunigai, kurių Lietuvoje yra per 600, galėtų auginti
daugiau nei 1200 atžalų - nerimtas ir neatsakingas. (Pridėjus
vienuolynus ir ten Dievui tarnaujančius asmenis, tų atžalėlių
būtų dar daugiau.) Jei neklystu, celibatas (skaistybės įžadas
kunigams) buvo įvestas praėjusio tūkstantmečio pradžioje labai
garbingo popiežiaus Grigaliaus VII (jo jubiliejų Bažnyčia švenčia
gegužės 25-ąją). Šis popiežius nebuvo jau toks "nukvakęs",
kaip buvo teigiama, nes savo popiežišką tarnystę jis atliko būdamas
50-60 metų amžiaus. Taigi buvo dar ne toks senas.
Taip pat skaudu, kad a.a. mons. K.Vasiliauskas neteisingai atsiliepė
apie daug kentėjusį, kovojusį ir tebekovojantį už Bažnyčią ir
Lietuvą mons. A.Svarinską.
Mons. K.Vasiliauskas, būdamas gyvas, skelbti tokios nuomonės apie
celibatą žiniasklaidoje nedrįso - "kad išgirdusios davatkos
neužkapotų negyvai", ir todėl prašė ją išspausdinti tik po
jo mirties. Tai labai įžeidžiantis pasakymas. Vadinasi, mons.
K.Vasiliauskas nebijojo Dievo, Popiežiaus, vyskupų, o bijojo tik
"davatkų"...
Plačiau apie tai kalbėti man, eiliniam katalikui, tarsi ir nedera.
Vis dėlto, manyčiau, jog šiems viešai išspausdintiems mons. K.Vasiliausko
žodžiams reikia viešo, gilaus Lietuvos kardinolo ir vyskupų komentaro.
Tad melskimės už mons. K.Vasiliausko vėlę, kad Dievas jam būtų
gailestingas, ir už kitus, dabar Dievui tarnaujančius kunigus,
kad neatsirastų tarp jų daugiau klystančių.
Jonas RAMANAUSKAS
Kaunas
© 2001 "XXI amžius"