Lietuvos Respublikos prezidentui
Valdui Adamkui
Lietuvos Respublikos Seimo pirmininkui Artūrui Paulauskui
Lietuvos Respublikos ministrui pirmininkui Algirdui Mykolui Brazauskui
Viešas kreipimasis dėl valstybės ir Bažnyčios
santykių
Ne vien socialinės sąlygos, bet labiausiai
dorovinis nuosmukis Lietuvoje pagimdė daugybę negerų reiškinių.
Tai - žmogžudystės ir nusižudymai, vagystės ir plėšikavimai, šeimų
nepatvarumas, paleistuvystė, tinginystė, girtuoklystė, narkomanija,
elgetystė. Dorovę, vertybinę mąstyseną tautoje žlugdė dešimtmečius
trukęs prievartinis ateizmas, Bažnyčios griovimas, jos įtakos
visuomenei ribojimas. Neturėdama demokratijos tradicijų, o tik
trapius jos pradus, atgavusi nepriklausomybę ir pasirinkimo laisvę,
nemaža visuomenės dalis, neišskiriant jai atstovaujančių valstybės
veikėjų, renkasi blogį.
Valstybės institucijų dėmesys visuomenės dorovei aiškiai nepakankamas,
dažnai laikysena ir sprendimai prasilenkia su bendražmogiškosiomis
moralės normomis, toleruojamos ar skatinamos amoralios apraiškos:
alkoholio ir rūkalų reklama, azartiniai lošimai, pakantumas palaidos
gyvensenos reklamai ir tautos bei valstybės žeminimui žiniasklaidoje,
neteisingumo įteisinimas nustatant atlyginimą už darbą, perdėtas
atlaidumas amoraliam valstybės pareigūnų elgesiui ir kt.
Vienintelė institucija, ardyta ir žlugdyta išoriškai ir iš vidaus,
- Bažnyčia išliko ištikima savo priedermei, rūpinasi tautos dorove.
Apmaudu ir skaudu, kad mūsų laikais ji šalinama nuo politikos,
nors Bažnyčia valstybės reikalų tvarkyme, tai yra politikoje,
vykdo aukščiausią misiją, nes ugdo dorą pilietį, pilietinę visuomenę,
kuri yra ne tik valstybės pamatas, bet ir sudaro pačią valstybę.
Aukščiausių valstybės institucijų nepakankamas dėmesys Bažnyčiai,
jos ignoravimas, silpninimas ar veiklos ribojimas laikytinas tiesioginiu
valstybingumo žlugdymu. Kai kurios Seimo ir Vyriausybės iniciatyvos
rodo, kad einama tokia linkme.
Krikščionybė, kaip lietuvių tautos religija, nebuvo primesta,
o priimta per savus valdovus - Mindaugą (krikštytas 1253-aisiais)
ir Vytautą Didįjį (krikštytas 1387 metais). Gerbdama savo tautines
mažumas, valstybė nepersekiojo ir neignoravo išpažįstančių kitus
tikėjimus piliečių, jų religijas pagal normatyviniais aktais apibrėžtus
požymius įregistravo tradicinėmis. Netradicinių religijų, tikėjimų
bei sektų palaikymas valstybiniu lygiu būtų kenksmingas krikščioniškos
tautos valiai, vienybei, valstybei.
Seimo narių grupės iniciatyva dabar siūloma įteisinti pagonybę,
kaip tradicinę lietuvių religiją, kurios ne tik esmė, bet ir lietuviškas
pavadinimas iš tautos atminties seniai išsitrynė. Toks žingsnis
prilygtų uolos, ant kurios buvo statoma mūsų valstybė, suskaldymui,
nes krikštas ir buvo Lietuvos valstybės pamatinis aktas, sąlyga
valstybei pripažinti, tautos ir valstybės palankiai raidai. Siūlymo
svarstymas Seime būtų iššūkis valstybingumui, smerktina demokratijos
grimasa. Kita vertus, siūlymas neturi teisinio pagrindo, nes "pagonių
religija" nebeturi religijai būtinų požymių, yra praradusi
tradiciją, o Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2000 m.
birželio 13 d. sprendimo 1.6 punktas teigia, kad "tradiciškumas
nesukuriamas ir nepanaikinamas įstatymų leidėjų valios aktu".
Dvasininkai yra lygiateisiai valstybės piliečiai. Jie dirba valstybėje
itin reikšmingą darbą. Inicijuojama nuostata neteikti socialinių
garantijų dvasininkams laikytina jų teisių ribojimu, jų veiklos
nevertinimu. Jau vien už nusavintą bažnyčių bei vienuolynų turtą,
žemes, kaip kompensaciją valstybė turėtų atitinkamai atsiteisti,
o pripažįstant, kad dvasininkai tenkina ir didžiosios dalies valstybės
piliečių dvasinius poreikius, už sielovados darbą turėtų būti
atlyginama.
Reiškiame susirūpinimą ir atkreipiame jūsų dėmesį į valstybės
institucijų neigiamas nuostatas bei ketinimus valstybės ir Bažnyčios
santykiuose. Valstybė yra tautos būstas, Bažnyčia - tautos dorovės
ugdytoja ir sergėtoja, todėl prieštarai tarp jų neturi būti vietos.
Seimo Pirmininką ir Ministrą Pirmininką savo nuostatas prašytume
išreikšti viešai "Lietuvos aido" arba "XXI amžiaus",
kuriuose skelbiame šį kreipimąsi, laikraščiuose.
Liudas Verbliugevičius, Lietuvos
Sąjūdžio Lazdynų klubo susirinkimo pirmininkas,
Antanas Ciūnis, susirinkimo sekretorius,
Algimantas Zolubas, klubo įgaliotinis
© 2001 "XXI amžius"