XXI amžius

Lenkijos prezidento veto įskaudino Bažnyčią

Lenkijos prezidentas Aleksandras Kvašnievskis dar kartą parodė savo politinės genetikos komunistines šaknis: nepaisydamas Bažnyčios vadovų perspėjimų, spalio mėnesį jis vetavo dar praėjusios kadencijos seimo priimtą įstatymą, kuris būtų uždraudęs prekybą sekmadienį, kaip tai įprasta daugelyje Europos Sąjungos šalių.
"Šis veto prieštarauja Dekalogui ir mūsų tautos šimtmečių senumo tradicijoms, - sakė Lenkijos episkopato atstovas santykiams su žiniasklaida kunigas jėzuitas Adamas Šulcas. - Tai nepadės katalikams, ypač tiems, kurie dirba prekybos centruose, išlaikyti sekmadienio sakralinį pobūdį. Jie bus verčiami tą dieną dirbti."
Seimas, kuriame iki rugsėjo pabaigoje vykusių rinkimų vyravo dešiniosios partijos, buvo patvirtinęs Darbo kodekso pataisą, kuri apribojo parduotuvių darbą sekmadienį ir leido tik nedidelių prekybos taškų būtinus patarnavimus. Kunigas A.Šulcas sakė, jog prezidento veto prieštarauja Europos Sąjungos normoms, ir paneigė tvirtinimus, kad šis draudimas būtų pabloginęs šalies valstybės biudžeto padėtį ir padidinęs nedarbą.
Tačiau A.Kvašnievskio spaudos tarnyba spalio 11 dienos pareiškime nurodė, jog prezidentas pasinaudojo veto teise po to, kai jam buvo pasakyta, kad dėl minėto įstatymo bus panaikinta 16 tūkstančių darbo vietų. "Didėjant nedarbui ir mažėjant ekonomikos augimui mūsų šalyje, draudimas dirbti dideliems prekybos centrams ir patarnavimų įmonėms sąlygotų ekonominius sunkumus, - sakoma prezidentūros pareiškime. - Toks draudimas uždėtų papildomą naštą valstybės biudžetui dėl nedarbo pašalpų ir draudimo išmokų, sumažintų apyvartą svarbiuose ekonomikos sektoriuose."
Spalio 4 dienos laiške A.Kvašnievskiui, parašytame Lenkijos vyskupų konferencijos, prašoma patvirtinti šalies parlamento priimtą įstatymą, nurodoma, kad parduotuvių darbas sekmadienį pažeidžia religijos laisvę, o prekybos tinkle dirbantys katalikai turi nusižengti savo sąžinei. Ganytojai pabrėžė, jog įstatymo garantuotas sekmadienio šventimas visada buvo "esminis Europos dvasinio paveldo elementas", kurio nepaisymas "silpnintų šeimos ryšius" ir skatintų kitas moralines problemas. Lenkijoje, kurios 95 proc. iš 40 mln. šalies gyventojų yra katalikai, kiekvieną sekmadienį šv. Mišiose dalyvauja 50-60 proc. tikinčiųjų.
Lenkijoje nedarbas yra tikrai didelis, nedirba 16,5 proc. darbingų žmonių, todėl šalies vyskupai ragina kovoti su šia socialine negerove, tačiau dėl to nereikia atsisakyti švęsti sekmadienio, Viešpaties dienos. Spalio pabaigoje paskelbtame kreipimesi į lenkų visuomenę vyskupai nurodė, jog, ieškant būdų, kaip sumažinti nedarbą, pirmiausia turi pradėti dialogą verslininkai, pramonininkai ir dirbantieji, taip pat visos šalies politinės jėgos. Pristatydamas šį dokumentą, Varšuvos vyskupas augziliaras Piotras Jareckis priminė, jog Bažnyčia nenori, kad darbas, kaip žmogaus teisė ir pareiga, būtų "apribotas grynai materialiniais interesais", jam reikia suteikti ir "moralinį lygmenį". Bažnyčia pati, žinoma, negali išspręsti nedarbo problemų, tačiau, ragindama ieškoti sprendimų, nori padėti žmonėms.
Per praėjusią dešiniųjų seimo kadenciją A.Kvašnievskis ne kartą vetavo parlamento priimtus ir Bažnyčios remiamus įstatymus. 2000 metų kovą jis vetavo įstatymą, kuriuo būtų uždraustas pornografijos produkcijos platinimas. Praėjusią vasarą prezidentas atmetė Lenkijos seime patvirtintą teisinį aktą, kuriuo buvo numatyta šeimoms taikyti mokesčių nuolaidas. Po rugsėjo pabaigoje vykusių parlamento rinkimų į valdžią Lenkijoje sugrįžus buvusiems komunistams, A.Kvašnievskis veto teise tikriausiai naudosis rečiau, nes seimas ir prezidentas dabar bus "viena stovykla". Matyt, pirmiausia bus kėsinamasi į 1997 metais priimtą negimusios gyvybės gynimo įstatymą, kuriuo abortai Lenkijoje yra leidžiami tik išskirtiniais incesto, išprievartavimo ar grėsmės motinos gyvybei atvejais. Siekimą, kad abortų darymas būtų liberalizuotas, ekskomunistinis Demokratinis kairiųjų aljansas buvo įrašęs į savo rinkimų programą.

M.B.