XXI amžius

Imperijos griuvėsiuose, 32

Nebėra kur

Neseniai Kauno rajono savivaldybėje lankėsi Baltarusijos ambasadorius Lietuvoje Vladimiras Gorkunas, kuris skundėsi rajono merui P.Mikelioniui ir tarybos nariams, jog Lietuvos žiniasklaidoje pateikiamas iškreiptas Baltarusijos ir jos prezidento įvaizdis. V.Gorkunas teigė, kad Baltarusijoje irgi vyksta reformos. Jis pasigyrė, jog Baltarusija neturi skolų užsieniui, o nedarbo lygis siekia tik 3-4 proc. Jei kalbėsime apie skolas, niekas Baltarusijai neskolina, o skolas Rusijai, kurios, matyt, V.Gorkunas ir jo šefas A.Lukašenka nelaiko užsieniu, sunku ir suskaičiuoti. Teiginys, kad Lietuvos žiniasklaida pateikia "neteisingą" Baltarusijos įvaizdį, - irgi tik priekabių ieškojimas. Pakanka paskaityti solidžius Rusijos laikraščius ir žurnalus, kad įsitikintum, jog "didžiojo brolio" spaudoje A.Lukašenkos ir jo įvestos tvarkos kritika šimtus kartų didesnė nei Lietuvoje. Netgi Rusijos dienraštis "Izvestija" A.Lukašenkos režimą nuolat vadina anachronizmu dabartinėje Europoje. O apie ekonominius laimėjimus, kurių tariamai pasiekė "socialistinė" Baltarusijos ekonomika, nė neverta kalbėti. Štai pagrindiniai Baltarusijos "socialistinės industrijos" ramsčiai MAZ ir BELAZ 30 proc. savo pagamintos produkcijos siunčia tiesiai į sandėlius, o kita jos dalis keliauja beveik išimtinai tik į Rusiją arba natūriniais mainais, arba parduodama žemesne kaina nei savikaina. Todėl atlyginimams išmokėti nuolat imamos paskolos iš Centrinio banko. Kitas dalykas, natūrinių prekių mainų era ir pačioje Rusijoje jau baigiasi. Kaip teigia Baltarusijos ekonomistai, toli gražu nepriklausantys opozicijai, Baltarusijos kolūkiai yra paskendę skolose ir nėra jokios vilties juos atgaivinti. "Socialistinis" žemės ūkis tik suryja visas valstybės dotacijas, o negrąžina nieko - nei produkcijos, nei pinigų. Todėl ekonomistai siūlo atsisakyti sovietinio agropromo ir pirkti maisto produktus užsienyje, nes tai būtų žymiai pigiau. Investicijų nėra, o tai, kad Europos Saugumo ir Bendradarbiavimo Organizacija (ESBO) nepripažino įvykusių prezidento rinkimų, galutinai palaidojo investicijų viltis. Tiesa, Pietų Korėja buvo pareiškusi norą nupirkti ir modernizuoti televizorių gamyklą "Horizont", tačiau kartu su gamykla korėjiečiams buvo pasiūlyta pirkti ir jai priklausančius vaikų darželius, valgyklą, pionierių stovyklą. Žinoma, liūdnai nusišypsoję korėjiečiai išvažiavo ir nė neketina sugrįžti. Todėl blėsta A.Lukašenkos viltys būti priimtam į Rusijos glėbį ir net tapti "slavų valstybės" nuo Minsko iki Nachodkos valdovu. Kremlius jau supranta, kad žmogus, kalbantis ir mąstantis kaip tarybinio ūkio pirmininkas ir sovietinės armijos kuopos politrukas, Maskvai visiškai nepriimtinas. Kremliui labai nepalanki ir A.Lukašenkos pabrėžtinai demonstruojama draugystė su Irako, Sirijos, Šiaurės Korėjos ir Kubos režimais. JAV pradėtoje karinėje kampanijoje prieš terorizmą Maskva bent jau žodžiais parėmė Vašingtoną. Todėl toks A.Lukašenkos broliavimasis su teroristus palaikančiomis šalimis labai neparankus Rusijos prezidentui V.Putinui. Sprendžiant iš Rusijos žiniasklaidos, ir premjerui M.Kasjanovui jau nusibodo kišti pinigus į kiaurą Baltarusijos maišą. Juk ekonominės reformos Rusijoje, šiaip ar taip, vyksta, o naujieji oligarchai reikalauja, kad Kremlius pagaliau nusimestų Minsko "tėtušio" uždėtą naštą.

Petras KATINAS
"XXI amžiaus" apžvalgininkas