XXI amžius

Aptartos gydymo maldų kontroversijos

Mažai žiniasklaidos pastebėtame susitikime Romos priemiestyje katalikų charizmatikai ir Vatikano darbuotojai susirinko aptarti kontroversinės temos - maldų už pagijimą. Lapkričio 10-13 dienomis vykusio susitikimo dalyviai pažymėjo, kad jis buvo svarbus, nes pademonstravo naują bendradarbiavimo tarp Bažnyčios hierarchų ir charizmatinio atsinaujinimo judėjimo atmosferą bei numatė kai kuriuos būdus, kaip vystyti gydymo sielovadą Bažnyčioje.
Daugelio dalyvių nuomone, ši konferencija vyko sprendžiamuoju, kritiniu momentu. Gydymo sielovada yra atsidūrusi tikroje kryžkelėje: viena vertus, vis labiau ja domisi tikintieji, antra vertus, daugelis vietinių vyskupų ir Vatikanas ją vis dar laiko įtartinu dalyku. "Lotynų Amerikoje aš mačiau į Bažnyčią grįžtančius tūkstančius katalikų dėl gydymo pamaldų populiarumo", - sakė prancūzų kunigas Danielis Anžas. Tačiau pastaraisiais metais gydymo sielovados entuziastai patyrė du smūgius.
Pernai lapkritį Vatikano Tikėjimo doktrinos kongregacija paskelbė naujas gydymo maldų nuostatas, pagal kurias šios maldos bus ypač retai kalbamos švenčiant įprastą liturgiją. Taip pat buvo perspėta, kad gydymo maldomis apeigos neturėtų tapti "kažkuo panašiu į minios istoriją ar transo būseną". O šiemet gegužę galbūt žinomiausias pasaulyje gydymo maldomis specialistas afrikietis arkivyskupas Emanuelis Milingas pateikė tikrą sensaciją: jis perėjo į munistų sektą ir vedė korėjietę per apeigas, kurioms vadovavo pats Sun Mjun Munas. Tiesa, vėliau, rugpjūčio mėnesį, arkivyskupas E.Milingas sugrįžo į Bažnyčią ir gavo Popiežiaus atleidimą, tačiau tai nepanaikino skandalo pojūčio, kurį patyrė daugelis katalikų, ir metė šešėlį pačiai gydymo sielovadai.
"Žinoma, tokia neigiama reklama nepadeda, tačiau būtų neteisinga į arkivyskupą E.Milingą žvelgti kaip į tipišką gydymo sielovados atvejį. Jis buvo visiška išimtis", - sakė Romos konferencijoje dalyvavęs Čarlzas Vaithedas, vienas iš charizmatinio judėjimo lyderių. Šiuo metu, po teroristų sukeltų tragedijų Jungtinėse Valstijose, maldos už išgijimą įgijo naują reikšmę. Konferencijos dalyviai išsakė viltį, kad gydymo sielovada galiausiai nusikratys esamo marginalinio statuso ir įsitvirtins Bažnyčios gyvenime. "Daugelis žmonių jaučia, jog dabar yra tas momentas, kada maldos už išgijimą gali tapti normalia pastoracinės veiklos dalimi, ir dažniau ar rečiau jos kalbamos mūsų šeimose ir parapijose, - aiškino Č. Vaithedas. - Būtų nuostabu, jeigu, pavyzdžiui, po sekmadienio šv.Mišių kas nors pageidautų, kad būtų pasimelsta dėl juos ištikusių sunkumų - fizinės negalios ar šeimos problemų - ir kad atsirastų keletas tikinčiųjų, kurie nors penkioms minutėms liktų melstis su jais."
Tačiau kol gydymo sielovada įgis didesnę reikšmę Bažnyčioje, reikia išsiaiškinti kai kuriuos klausimus. Tai ir buvo viena iš priežasčių sušaukti Romoje minėtą konferenciją, kurią parėmė Popiežiškoji pasauliečių taryba ir Tarptautinis katalikų charizmatinis atsinaujinimo judėjimas. Charizmatikų nuosaikiu sąjungininku tapo amerikietis kardinolas Frensis Stefordas, kuris vadovauja minėtai Pasauliečių tarybai. Ganytojas pritaria, kad gydymo sielovada turėtų būti remiama Bažnyčios. "Kodėl? Todėl, kad taip pasireiškia naujos evangelizacijos formos, kurių ieškoti ragina Šventasis Tėvas; todėl, kad tai primena katalikams, jog Jėzaus daryti išgydymo stebuklai yra "dovana, kuri lieka Bažnyčioje, - sakė kardinolas E.Stefordas interviu katalikų žinių agentūrai CNS. - Problema yra ta, kad mes dar nesame sukūrę gydymo maldai tinkamos terpės Katalikų Bažnyčioje".
Pernai paskelbtas minėtas Tikėjimo doktrinos dokumentas buvo priimtas ir kaip gera, ir kaip bloga žinia tų, kurie užsiima gydymo sielovada. Charizmatikams patiko, jog pripažinta, kad gydymas malda turi seną tradiciją Bažnyčioje. Tačiau jame išdėstytos dešimties taisyklių pobūdžio normos nurodo vyskupams įvesti aiškias ribas, įskaitant gydymo malda apeigų atskyrimą nuo liturgijos ir sakramentų. Romos konferencijoje dalyvavęs vienas iš dokumento autorių, Tikėjimo doktrinos kongregacijos sekretorius arkivyskupas Tarcizijus Bertonė dalyviams paaiškino, jog dokumentas nebuvo specialiai nukreiptas preš E.Milingą, kaip daugelis įtarė. Jis pabrėžė, kad kongregacija iš esmės nesiekia suvaržyti dvasininkų, kurie kalba gydymo maldas, nes tai yra svarbu daugeliui pasauliečių tikinčiųjų. Šis pareiškimas buvo palankiai sutiktas konferencijoje, nors vienas jos dalyvių sakė, kad tokio pobūdžio konsultacinis susitikimas turėjo būti surengtas prieš paskelbiant dokumentą. Be to, liko neaiškus vienas svarbus klausimas - ar gydymo maldos kada nors ras vietą Eucharistijos šventime. Daugelis užsiimančiųjų šia sielovada norėtų tikėti gydymo per šv. Mišias galimybe, tačiau pripažįsta, jog nerealu, kad Vatikanas tai kada nors patvirtintų. Stoibenvilio pranciškonų universiteto (JAV, Ohajo valstija) kancleris, pranciškonas kunigas Maiklas Skenlenas aiškina, kad nors gydymo maldos gali atrodyti kaip kišimasis į šv. Mišių liturgiją, tačiau jos turi vietą "po ar šalia" šv. Mišių ir sakramentų. Gydymo apeigos po šv. Mišių galėtų būti labai populiarios.
Kitas svarbus klausimas - tai statusas tų, kurie užsiima gydymo sielovada. Bažnyčios teisės ekspertas, šveicarų kunigas Liberas Žerosa siūlo, kad vyskupai galėtų suteikti mandatą žmonėms, sugebantiems kvalifikuotai vadovauti liturginėms gydymo maldoms. Vyskupas galėtų paprasčiausiai pripažinti, jog kuriam nors asmeniui yra duota charizma, kurią jis galėtų vykdyti bažnytinės bendruomenės gerovei. Kai kurie katalikai mano, kad gydymas sielovada yra pernelyg emocionali ir eksploatuoja žmonių baimę ir viltį. Štai kodėl Romos susitikime buvo kritiškai aptarta galima rizika bei pavojai, ypač šiame amžiuje, kuriame tapo ypač populiarūs įvairūs sensacingi dvasiniai reiškiniai.
Kaip aiškino Č.Vaithedas, fizinio išgydymo galimybė yra tik viena dalis tokio pobūdžio sielovados, tačiau ji teisėta. "Kartais žmonės tikrai taip išgydomi. Jeigu kas nors ateina pas mane ir sako: "Aš sergu vėžiu, ar pasimelsite už mano išgijimą? ", tai mano pareiga yra melstis. Jie prašydami parodo savo tikėjimą, ir aš melsdamasis parodau savo tikėjimą. Galutinis rezultatas yra Viešpaties rankose", - sakė jis.

CRTN