Globalizmo viražai

Pokalbis su publicistu ir žurnalistu Viliumi Bražėnu

Vilius BRAŽĖNAS - žymus lietuvių išeivijos Amerikoje publicistas, ilgametis žurnalistas, tarptautininkas, išleidęs dvi politologines knygas "Sąmokslas prieš žmoniją" ir "Nauja pasaulio santvarka?", antikomunistine bei tautų laisvės tematika apie tūkstantį kartų kalbėjęs amerikiečių ir lietuvių auditorijose. Skaitydamas paskaitas amerikiečiams, du kartus apkeliavęs Ameriką. V.Bražėno dėka apie Baltijos šalių laisvės kovą išgirdo milijonai amerikiečių. Jis rūpinasi kiekvienu Lietuvos žingsniu pasaulyje ir nelieka abejingas tam, kas vyksta pačioje Lietuvoje. Rugsėjį-spalį lankęsis Lietuvoje, dabar jis vėl atvyko į Lietuvą, kad galėtų dalyvauti gruodžio 15-ąją Kaune vyksiančioje konferencijoje apie globalizaciją.

Pastaruoju metu žodis "globalizacija" tampa vis populiaresnis žiniasklaidoje. Anksčiau šito žodžio lyg ir nebuvo.

Įsidėmėtina, kad aš pats dar prieš trejus metus praleidau bibliotekoje nemažai laiko, peržiūrėdamas naujausias enciklopedijas ir net didžiausią anglų kalbos žodyną, ieškodamas žodžio "globalizacija". Nieko panašaus negalėjau rasti.
Viešumon tą klausimą pirmieji iškėlė dešinieji, jau prieš daugelį metų sakydami, kad yra agresyvių internacionalistų, kurie bando sukurti vieną pasaulio vyriausybę arba naują pasaulio santvarką. Dešiniųjų spaudoje apie tai buvo plačiai rašyta. Kairieji, liberalai ir valdančiosios klasės spauda apie tai tylėjo. Po Persijos karo prieš Iraką spaudoje pasirodė tokia antis, kad prezidentas D.Bušas (vyresnysis) su savo patarėju, plaukiodami greitlaiviu jūroje, sugalvojo šio reiškinio pavadinimą: "naujoji pasaulio santvarka".

Vilius Bražėnas

Atlikime žmoniškumo pareigą

Lietuvos Respublikos Prezidentui
Lietuvos Respublikos Seimui
Lietuvos Respublikos Vyriausybei

Mes gerbiame Lietuvos istoriją. Gerbiame tautos žilą praeitį, bet privalome gerbti ir tą, kuri dar gyva mūsų atminty.
Plačiai skelbiama apie Valdovų rūmų atstatymą, apie biudžeto lėšas ir aukas šiam tikslui. Mes tam neprieštaraujame, tik kviečiame pirmiausia atlikti žmoniškumo pareigą, palaidoti dėžėse nuo bananų, buvusio sovietinio kalėjimo kamerose, laikomus už tautos laisvę nužudytų kovotojų palaikus. Pagerbkime jų auką paminklu. Gėda, kai svetimų šalių žmonės, žinantys apie mūsų tautos didvyrišką kovą už laisvę ir nepriklausomybę, neranda vietos padėti gėlėms jos gynėjams. Ir ne bet kur, o Lietuvos Respublikos sostinėje Vilniuje.