|
Mintys po minėjimo
Gruodžio 7-ąją paminėjome tūkstantąjį
"XXI amžiaus" numerį. Susirinko laikraščio redakcijos
darbuotojai, skaitytojai, rėmėjai. Vieni galėjo tiesiogiai dalyvauti,
kiti širdimi buvo kartu.
Tūkstantasis numeris - įvykis ir šventė, bet ir pats minėjimas
tapo įvykiu. Jis nebuvo prastas, nes neapsiribojo kokiu nors vieni
kitų garbinimu, kaip kartais panašiais atvejais būna. Žinoma,
ir nesispjaudė vieni į kitus - viena ir kita būtų lygiai tuščia
ir bloga. Susirinkusieji kalbėjo apie laikraštį, su juo labai
susijusią Lietuvą. Jis - ir Lietuvos dalelė, ir jos pagalbininkas,
abiejų jų likimas yra bendras. Taip pat sunkiai ir didvyriškai
jis ir kūrėsi, ir laikosi kaip Lietuva. Abu - ir netvirtai, ir
didvyriškų pastangų dėka vis gyvuoja. Taip buvo ne vieno kalbėtojo
sakyta, taip ir iš tiesų yra. Kalbėtojai, skaitytojai, klausytojai
- visi viena širdimi: turime išlikti ir gyventi. Jeigu neišliksime
- Dievo valia, bet taip nebuvo sakyta.
|
|
Tikėkime tautos išmintimi
Besibaigiant lapkričiui, Panevėžyje
lankėsi buvęs šio miesto gyventojas kun. Robertas Pukenis. Žinoma,
pati pirmoji šv.Mišių auka buvo aukojama Švč.Trejybės bažnyčioje.
Čia įdėta tiek daug kunigo pastangų atgaunant šventovę, kad joje
niekada netrūksta žmonių, kai šis kunigas apsilanko. Ir tądien
bažnyčia buvo pilna.
Niekada nepraleidžiu progos pažvelgti į artimo kunigo veidą, išklausyti
įtaigų pamokslą. Be to, Švč.Trejybės bažnyčia - mano šventovė,
kurioje taip arti yra Dievas ir jo Žodis.
Skaičiau kun. R.Pukenio interviu "XXI amžiui". Ten išsakyta
tiek daug gražių žodžių, jog neturiu nei noro, nei tikslo jų kartoti.
Viena iš svarbesnių minčių - kun. Robertą stebina tai, kad daugelis
tikinčiųjų nežino, jog yra toks laikraštis "XXI amžius"!
Aš nežinau kito tokio leidinio, propaguojančio gražias idėjas.
Ir dar tokia prieinama kaina. Žinoma, yra "Sandora".
Jos sulyginti su jokiu kitu žurnalu negalėtų nė vienas save gerbiantis
krikščionis, nes visa kita - tik viliojanti "juodoji"
žiniasklaida.
|
|
Sveikinimai "XXI amžiaus"
redakcijai iš JAV
Sveikinu "XXI amžiaus"
vyriausiąjį redaktorių ir visą redakcijos kolektyvą pasirodžius
1000-ajam laikraščio numeriui.
Ačiū jums, kad ištvėrėte, kad jūsų nepalaužė nepalankių nuomonių
bei kitokios audros. Ačiū, kad išbridote, kad ištempėte "XXI
amžių" per visas netiesos, nepriteklių bei nuolatinio finansinio
stygiaus pelkes. Ačiū už tą šviesiąją, jūsų užfiksuotą, Bažnyčios
gyvenimo pusę, kuri liks neištrinama nužmoginto žmogus tapimo
žmogumi, o kartu - ir Lietuvos Bažnyčios istorija. Ačiū už drąsą,
pasakant tiesą, už atskleistus ir pagarsintus blogio pasaulio
planus bei kėslus.
|
|
|