Svetainė įkurta
2001 m. spalio 3 d.
PASKUTINIS
NUMERIS
|
|
|
Tūkstantojo numerio šventė
Gruodžio 7 dieną Kauno apskrities
viešojoje bibliotekoje įvyko Gyvojo žodžio almanacho "Ąžuolynas"
surengtas "XXI amžiaus" laikraščio redakcijos susitikimas
su skaitytojais tūkstantojo numerio išleidimo proga.
Vakarą malda pradėjo ilgametis laikraščio skaitytojas ir uolus
platintojas Zarasų dekanas Švč.Mergelės Marijos Ėmimo į dangų
bažnyčios klebonas kan. Vytautas Kapočius.
"XXI amžiaus" laikraščio vyriausiasis redaktorius Edvardas
Šiugžda apžvelgė leidinio nueitą kelią nuo mažučio keturių puslapių
laikraščio iki dabartinio šešiolikos-dvidešimties puslapių krikščioniškos
minties, kultūros ir visuomenės leidinio. Redaktorius sakė, jog
tai - atkaklaus ir įtempto redakcijos kolektyvo darbo vaisius.
Nepaisant daugybės finansinių ir kitokių sunkumų bei kliūčių laikraštis
reguliariai pasiekia atokiausių Lietuvos kampelių skaitytojus.
Jo tematika tampa vis įvairesnė, po Naujųjų metų ketinamas leisti
labai įdomus ir aktualus trečiadienio numerio priedas.
|
"XXI amžiaus" tūkstantojo numerio
minėjime kalba Algirdas Patackas (kairėje). Sėdi: renginio vedėja
Daina Kazlauskienė, redaktorius Edvardas Šiugžda ir kan. Vytautas
Kapočius
|
|
Nobelio Taikos premija
Kasmet gruodžio 10-ąją Norvegijos
sostinėje Osle įteikiama tų metų Nobelio Taikos premija. Šiemet
šį aukštą tarptautinį apdovanojimą gavo Jungtinių Tautų Organizacija
ir jos generalinis sekretorius Kofi Ananas (Kofi Annan). Apdovanojimo
ceremonijoje, vykusioje Oslo Rotušėje gruodžio 10-ąją, svečio
teisėmis dalyvavo ir "XXI amžiaus" redakcijos darbuotoja,
leidyklos "Naujasis amžius" direktorė Livija ŠIUGŽDIENĖ.
Ji atsakė į kelis klausimus apie šį tarptautinį įvykį.
Kuo pasižymi šiemetinė Nobelio
Taikos premija?
Šį pirmadienį, gruodžio 10-ąją, Nobelio
Taikos premija įvertintas K.Ananas buvo šimtasis, kuriam įteiktas
šis garbingas apdovanojimas - tiek metų praėjo nuo to laiko, kai
buvo įteikta pirmoji Nobelio Taikos premija (nuo 1901 metų). Todėl
į šias jubiliejines iškilmes buvo pakviesti visi gyvi Nobelio
Taikos premijos laureatai. Iš viso jų atvyko apie trisdešimt.
Nebuvo tik palestiniečių prezidento Jasiro Arafato ir Izraelio
užsienio reikalų ministro Šimono Pereso. Jie yra gavę 1994 metų
Nobelio Taikos premiją kartu su jau nužudytu Izraelio premjeru
Icchaku Rabinu.
|
Norvegijos karalius Haraldas ir JTO generalinis
sekretorius Kofi Ananas
|
|
Atgimusi iš naujo
Lapkričio 25 dieną įvyko seniausios
Klaipėdoje Kristaus Karaliaus bažnyčios konsekracijos iškilmės,
prasidėjusios gražia šeštadienio vakaro Vigilija. O visą savaitę,
vedusią į konsekracijos dieną, vyko brolio Gedimino Numgaudžio,
OFM, evangelizacijos savaitė, gaiviu vėjo sūkuriu pakylėjusi gyvojo
tikėjimo dvasią.
Beveik visus metus intensyviai vyko esminiai bažnyčios restauravimo
darbai, kuriems lėšas aukojo daugelis.
Sena bažnyčios istorija. 1865 metais ją pastatė irvingerių-apaštalų
bendruomenė (bendruomenę subūrė 1852-aisiais iš Berlyno atvykęs
irvingerių apaštalas H. Deventer). 1945 metais ji tapo Romos katalikų
bažnyčia, jai suteiktas Kristaus Karaliaus titulas. 1997-aisiais
bažnyčia dalinai rekonstruota - pristatyta apsida ir zakristija.
O šiemet atlikta esminė bažnyčios restauracija, kurios projekto
autorius - architektas Saulius Manomaitis.
Nuo pokario Kristaus Karaliaus bažnyčia buvo vienintelė Klaipėdoje
iki 1988-ųjų, kai Klaipėdos tikintiesiems buvo grąžinta Marijos
Taikos Karalienės bažnyčia (sovietmečiu paversta filharmonija).
|
Šv. Mišių koncelebracijoje. Iš kairės: Klaipėdos
dekanas mons. Jonas Gedvila, Telšių vyskupai Jonas Kauneckas ir
Antanas Vaičius, mons. Wilhelm Heninger, kan. Bernardas Talaišis,
Gargždų klebonas kan. Jonas Paulauskas
|
|
Globalizmo viražai
Pokalbis su publicistu ir žurnalistu
Viliumi Bražėnu
Vilius BRAŽĖNAS - žymus lietuvių
išeivijos Amerikoje publicistas, ilgametis žurnalistas, tarptautininkas,
išleidęs dvi politologines knygas "Sąmokslas prieš žmoniją"
ir "Nauja pasaulio santvarka?", antikomunistine bei
tautų laisvės tematika apie tūkstantį kartų kalbėjęs amerikiečių
ir lietuvių auditorijose. Skaitydamas paskaitas amerikiečiams,
du kartus apkeliavęs Ameriką. V.Bražėno dėka apie Baltijos šalių
laisvės kovą išgirdo milijonai amerikiečių. Jis rūpinasi kiekvienu
Lietuvos žingsniu pasaulyje ir nelieka abejingas tam, kas vyksta
pačioje Lietuvoje. Rugsėjį-spalį lankęsis Lietuvoje, dabar jis
vėl atvyko į Lietuvą, kad galėtų dalyvauti gruodžio 15-ąją Kaune
vyksiančioje konferencijoje apie globalizaciją.
Pastaruoju metu žodis "globalizacija"
tampa vis populiaresnis žiniasklaidoje. Anksčiau šito žodžio lyg
ir nebuvo.
Įsidėmėtina, kad aš pats dar prieš
trejus metus praleidau bibliotekoje nemažai laiko, peržiūrėdamas
naujausias enciklopedijas ir net didžiausią anglų kalbos žodyną,
ieškodamas žodžio "globalizacija". Nieko panašaus negalėjau
rasti.
Viešumon tą klausimą pirmieji iškėlė dešinieji, jau prieš daugelį
metų sakydami, kad yra agresyvių internacionalistų, kurie bando
sukurti vieną pasaulio vyriausybę arba naują pasaulio santvarką.
Dešiniųjų spaudoje apie tai buvo plačiai rašyta. Kairieji, liberalai
ir valdančiosios klasės spauda apie tai tylėjo. Po Persijos karo
prieš Iraką spaudoje pasirodė tokia antis, kad prezidentas D.Bušas
(vyresnysis) su savo patarėju, plaukiodami greitlaiviu jūroje,
sugalvojo šio reiškinio pavadinimą: "naujoji pasaulio santvarka".
|
Vilius Bražėnas
|
|
Šventojo Rašto studijos įkinkė į vertimo
darbą
JAV gyvenantis, bet dažnai į Lietuvos
universitetus dėstyti atvykstantis prel. prof. Antanas RUBŠYS
žinomas kaip Šventojo Rašto specialistas. Neseniai viešėjęs Lietuvoje
prelatas mielai atsakė į "XXI amžiaus" klausimus. Šiandien
spausdiname jo interviu pradžią, o pabaigą skaitykite trečiadienio,
gruodžio 19-osios, numeryje.
Jūsų visas gyvenimas pašvęstas
Šventojo Rašto studijoms ir vertimui. Kas paskatino atsiduoti
šiam darbui?
Reikalas. Baigęs teologijos studijas
Grigaliaus universitete ir tapęs kunigu Romoje, svarsčiau, ką
toliau daryti ir kur tarnauti žmonėms, nes grįžti į tėvynę nebuvo
jokios galimybės. Besvarstant man buvo patarta nevykti iš Romos,
bet imtis Šventojo Rašto studijų Popiežiškajame Biblijos institute,
nes tėvynei, buvo sakoma, reikės tos srities specialistų. Baigęs
studijas Biblijos institute, ieškojau užuovėjos Jungtinėse Amerikos
Valstijose. Apvaizda sudarė sąlygas dėstyti Šventojo Rašto egzegezę
ir biblijos kalbas seminarijų ir kolegijų studentams nuo 1953-ųjų
iki 1990 metų, kol mane atrado Lietuvos Vyskupų Konferencija.
|
Prel. prof. Antanas
Rubšys
|
|
Aptartos gydymo maldų kontroversijos
Mažai žiniasklaidos pastebėtame susitikime
Romos priemiestyje katalikų charizmatikai ir Vatikano darbuotojai
susirinko aptarti kontroversinės temos - maldų už pagijimą. Lapkričio
10-13 dienomis vykusio susitikimo dalyviai pažymėjo, kad jis buvo
svarbus, nes pademonstravo naują bendradarbiavimo tarp Bažnyčios
hierarchų ir charizmatinio atsinaujinimo judėjimo atmosferą bei
numatė kai kuriuos būdus, kaip vystyti gydymo sielovadą Bažnyčioje.
Daugelio dalyvių nuomone, ši konferencija vyko sprendžiamuoju,
kritiniu momentu. Gydymo sielovada yra atsidūrusi tikroje kryžkelėje:
viena vertus, vis labiau ja domisi tikintieji, antra vertus, daugelis
vietinių vyskupų ir Vatikanas ją vis dar laiko įtartinu dalyku.
|
|
Dėl cenzūros demokratinėje visuomenėje
Įdomu, ko siekė Katalikų interneto
tarnybos vadovybė, suor-ganizavusi pašėlusią kampaniją prieš "XXI
amžių"? Gal ji siekė įvesti laikraščiui bažnytinę cenzūrą,
o gal apskritai politinę cenzūrą? Taip galima buvo suprasti iš
tų keleto "berniukų", su didžiuliu pasitenkinimu talžiusių
"XXI amžių" ir ypač jo redaktorių. Ir ne tiek dėl P.Katino
komentarų, kiek apskritai dėl laikraščio politinės visuomeninės
krypties - šio apžvalgininko komentarai, aiškiai matėsi, buvo
tik pretekstas kuo daugiau šiukšlių pilti ant "XXI amžiaus".
Bet juk cenzūros laikai jau senokai išėjo iš Lietuvos.
|
|
Absurdo drama
Lietuvos mokslo šventovėje
- Vilniaus universiteto Senato salėje, dalyvaujant akademinės
visuomenės atstovams, buvo pristatytas eilinis sovietinę okupaciją
šlovinantis paskvilis, pavadintas romanu: "Agonija. Valdžios
absurdo drama". Šį "literatūros šedevrą" pristatė
pats autorius - ilgametis sovietinis žurnalistas Leonas Kiauleikis,
nusipelnęs partijai žmogus. Nes ir vadinamoji Lietuviškoji tarybinė
enciklopedija, kurios mokslinėje redakcinėje taryboje įrašytos
Č.Juršėno, A.Česnavičiaus, L.Diržinskaitės-Piliušenko, V.Kvietkausko,
G.Zimano, V. Niunkos ir panašių "mokslo ir kultūros"
veikėjų pavardės, skyrė L.Kiauleikiui deramą vietą savo puslapiuose.
Rašoma, kad L.Kiauleikis gimė 1927 metais Palangoje, SSKP narys
nuo 1949 metų, nuo tų pačių iki 1956-ųjų dirbo partijos pagrindiniame
organe "Tiesa", vėliau - "Šluotos" redakcijoje,
o nuo 1971 metų redagavo Vilniaus kuro aparatūros gamyklos laikraštėlį
"Darbininko garbė". Atrodytų, nekoks postas partinėje
ir kagėbistinėje hierarchijoje. Nesakykit. Šioje gamykloje, kuriai
vadovavo generalinis direktorius Algirdas Didžiulis, ir Radijo
matavimo prietaisų gamykloje, vykdžiusioje vien tik sovietų karinio
- pramoninio komplekto užsakymus, vadovautoje pagarsėjusio Lietuvos
nepriklausomybės priešo Oktiabrio Burdenkos, dar 1990-ųjų rugpjūtį
buvo įkurta vadinamoji Laisvųjų verslininkų asociacija, bemat
įregistruota Maskvoje.
|
|
Baltarusija: nužudytųjų išniekinimas
Kardinolas pasmerkė sumanymą tiesti kelią per
kapines
Minsko arkivyskupas kardinolas Kazimiežas
Sviontekas pasmerkė Baltarusijos valdžios planus tiesti miesto
magistralę per didžiausias šalyje sovietų režimo laikais nužudytų
žmonių kapines. "Katalikų Bažnyčia laiko tai politine problema
ir nėra tiesiogiai su ja susijusi, - sakė jis. - Tačiau tai nereiškia,
kad mes nesame susirūpinę. Žmonių teisė yra kalbėti ir priešintis
buldozeriams."
|
|
|
|