Dėl cenzūros demokratinėje visuomenėje
Įdomu, ko siekė Katalikų interneto
tarnybos vadovybė, suor-ganizavusi pašėlusią kampaniją prieš "XXI
amžių"? Gal ji siekė įvesti laikraščiui bažnytinę cenzūrą,
o gal apskritai politinę cenzūrą? Taip galima buvo suprasti iš
tų keleto "berniukų", su didžiuliu pasitenkinimu talžiusių
"XXI amžių" ir ypač jo redaktorių. Ir ne tiek dėl P.Katino
komentarų, kiek apskritai dėl laikraščio politinės visuomeninės
krypties - šio apžvalgininko komentarai, aiškiai matėsi, buvo
tik pretekstas kuo daugiau šiukšlių pilti ant "XXI amžiaus".
Bet juk cenzūros laikai jau senokai išėjo iš Lietuvos. Tegul tie
penki šeši "komjaunuoliai" pasiskaito ir įsisąmonina
"Lietuvos rytui" (2001 12 08) premjero Algirdo Brazausko
duoto interviu žodžius. Pareikšdamas nepasitenkinimą žurnalistų
darbu, nes, anot premjero, žurnalistai "dažnai iš konteksto
ištraukia tuos faktus, kurie jiems atrodo svarbiausi", be
to, žurnalistus "vilioja sensacingos žinios, kuriomis galima
įtikti skaitytojų skoniui" (dėl ko "objektyvi informacija
apie Vyriausybės veiklą beveik nepasiekia žmonių"), premjeras
neužsipuola žurnalistų, nesmerkia tokio jų darbo stiliaus. Dar
daugiau, netgi pateisindamas sako: "Tai natūralu.Aš nieko
nekaltinu". O po to Premjeras, buvęs komunistas, netgi jų
vadovas, padaro svarbią išvadą, į kurią privalėtų atkreipti dėmesį
netgi "komjaunuoliai"-katalikai, užsimoję vienu ypu
įvesti cenzūrą katalikiškam laikraščiui. Taigi premjeras sako:
"Demokratinėje visuomenėje jie (t.y. žurnalistai) turi teisę
spręsti, ką ir kaip rašyti bei kalbėti".
Galima dar kartą pakartoti, kad netgi buvęs Lietuvos kompartijos
vadas, dabar tapęs demokratinės Lietuvos vyriausybės vadovu, aiškiai
pasako, kad kalbėti apie cenzūrą negalima: žurnalistai turi teisę
rašyti, išreikšdami savo nuomonę, surasdami ir pateikdami jiems
tinkamus faktus. Jis net nekalba, kad, dar daugiau, būtų pakeistas
jam neįtinkančio leidinio redaktorius, "reformuota"
redakcija ar pan. Tokios mintys gali kilti ir jas eskaluoti gali
tik "komjaunuoliškos" mąstysenos žmonės, norintys viską
griauti, naikinti, pjudyti, kiršinti. Gerai, kad jų, kaip pasirodė,
tėra tik šeši septyni, tačiau liūdna, kad jų kažkodėl sukeltas
triukšmas buvo paskleistas po visą Lietuvą - jų "diskusiją"
per internetą stebėjo daugiau nei tūkstantis žmonių. Ar tokio
katalikiško laikraščio pjudymo siekė, tam pritarė (ir, atrodo,
aktyviai į tai įsijungė) Katalikų interneto tarnybos vadovybė?
Baisu, kai panašių cenzūros tvaiko pasiilgę žmonės siekia pažeminti,
o gal ir sutrypti katalikišką laikraštį. Bet jiems tai nepavyks.
O "XXI amžiaus" redakcijai tūkstantojo numerio išleidimo
proga linkiu sėkmės ir nepalūžti žiauriuose šių dienų išbandymuose.
Stasys MIKALAUSKAS
Vilnius
© 2001 "XXI amžius"