Atgimusi iš naujo
Lapkričio 25 dieną įvyko seniausios
Klaipėdoje Kristaus Karaliaus bažnyčios konsekracijos iškilmės,
prasidėjusios gražia šeštadienio vakaro Vigilija. O visą savaitę,
vedusią į konsekracijos dieną, vyko brolio Gedimino Numgaudžio,
OFM, evangelizacijos savaitė, gaiviu vėjo sūkuriu pakylėjusi gyvojo
tikėjimo dvasią.
Beveik visus metus intensyviai vyko esminiai bažnyčios restauravimo
darbai, kuriems lėšas aukojo daugelis.
Sena bažnyčios istorija. 1865 metais ją pastatė irvingerių-apaštalų
bendruomenė (bendruomenę subūrė 1852-aisiais iš Berlyno atvykęs
irvingerių apaštalas H. Deventer). 1945 metais ji tapo Romos katalikų
bažnyčia, jai suteiktas Kristaus Karaliaus titulas. 1997-aisiais
bažnyčia dalinai rekonstruota - pristatyta apsida ir zakristija.
O šiemet atlikta esminė bažnyčios restauracija, kurios projekto
autorius - architektas Saulius Manomaitis.
Nuo pokario Kristaus Karaliaus bažnyčia buvo vienintelė Klaipėdoje
iki 1988-ųjų, kai Klaipėdos tikintiesiems buvo grąžinta Marijos
Taikos Karalienės bažnyčia (sovietmečiu paversta filharmonija).
* * *
Konsekracijos iškilmės tikinčiųjų
gausa priminė Velykų Prisikėlimo mišias. Iš tiesų juk bažnyčia,
jau pasmerkta ir begriūnanti, užgimė iš naujo. Anot bažnyčios
klebono kan. Bernardo Talaišio, įvyko stebuklas. Užgimė ji - skaisti,
spindinti, balta kaip gulbė, viduje padabinta subtiliomis rausvai
auksinių, dulksvų tonų bizantiniu stiliumi nutapytais paveikslais
- Kryžiaus kelio stotimis, ypač "skambančiomis" šviesų
sienų fone. Pagrindinis bažnyčios vidaus interjero akcentas -
centrinis altorinis Kristaus Karaliaus paveikslas, nutapytas ta
pačia maniera, kaip ir Kryžiaus kelio stotys.
Kristaus Karaliaus žvilgsnis - ramus, skvarbus, akylas. Po kojų
pėdomis - žvaigždėta žemė. Rausvų tonų apdaras - gyvybės, dieviškumo
ženklas, melsvai smaragdinis apsiaustas - žmonijos simbolis. Rankoje
- Gyvenimo knyga. Sėdinčiojo soste ramybė siunčia harmonijos,
palaimos bangas.
Paveikslų autoriai - broliai pranciškonai: italas Carlo Bertagnin,
OFM, ir kun. Paulius Vaineikis, OFM. Jiems talkino dailininkė
Dalia Skardžiūtė.
Brolis Paulius Vigilijų pamoksle priminė, jog šventųjų paveikslų
ištakos mena Rytų ir Vakarų krikščionių vienybės laikus viduramžiais.
* * *
Pagrindines sekmadienio iškilmių
šv. Mišias bei konsekravimo apeigas vedė Telšių vyskupas Antanas
Vaičius. Jose dalyvavo vyskupas Jonas Kauneckas, pranciškonų provincijolas
br. kun. Sigitas Benediktas Jurčys, OFM, Klaipėdos dekanas mons.
Jonas Gedvila, Telšių vyskupijos kurijos kancleris kan. Juozas
Šiurys, Klaipėdos, Šventosios, Gargždų bažnyčių klebonai, Klaipėdos
meras Rimantas Taraškevičius ir daug svečių.
Iškilmių šv. Mišių pamoksle vysk. J.Kauneckas priminė, jog "šiandien
yra bažnyčios vardo diena - Kristaus Karaliaus šventė, o kartu
- ir jos gimimo diena". Jis palinkėjo, kad ši bažnyčia taptų
išganymo ir meilės namais. Vysk. A.Vaičius pristatė svečią iš
Vokietijos Wilhelm Heninger, Maino vyskupijos dvasinį patarėją,
bei padėkojo jam už ilgametę paramą Telšių kunigų seminarijai
bei vyskupijos kurijai.
Iškilmių pabaigoje buvo pasirašytas konsekracijos aktas, kurį
pristatė bažnyčios vikaras kun. Antanas Prišmontas. Kristaus Karaliaus
bažnyčios klebonas kan. B.Talaišis padėkojo visiems, kurie prisidėjo
aukomis, patarimais, darbais, maldomis, kad bažnyčia prisikeltų
naujam gyvenimui.
Atsisveikindamas vysk. A.Vaičius pasakė, jog konsekravimas yra
daugiau negu pašventinimas: "Gyvenkite ilgai, būkite pilni
Dievo ir Tėvynės Lietuvos meilės".
* * *
Prisikėlė senoji Klaipėdos bažnyčia,
daugelio žmonių vaikystės bažnyčia. Tai nebe vizija, svajonė.
Tai - tikrovė. Dieve, duok jai tauraus, ramaus ir šilto spindesio,
kad ji visada priglaustų kiekvieną, trokštantį atsigerti Gyvojo
Dievo šaltinio vandens.
Nijolė PUZANAUSKIENĖ
Klaipėda
© 2001 "XXI amžius"