XXI amžius

Nobelio Taikos premija

Kasmet gruodžio 10-ąją Norvegijos sostinėje Osle įteikiama tų metų Nobelio Taikos premija. Šiemet šį aukštą tarptautinį apdovanojimą gavo Jungtinių Tautų Organizacija ir jos generalinis sekretorius Kofi Ananas (Kofi Annan). Apdovanojimo ceremonijoje, vykusioje Oslo Rotušėje gruodžio 10-ąją, svečio teisėmis dalyvavo ir "XXI amžiaus" redakcijos darbuotoja, leidyklos "Naujasis amžius" direktorė Livija ŠIUGŽDIENĖ. Ji atsakė į kelis klausimus apie šį tarptautinį įvykį.

Kuo pasižymi šiemetinė Nobelio Taikos premija?

Šį pirmadienį, gruodžio 10-ąją, Nobelio Taikos premija įvertintas K.Ananas buvo šimtasis, kuriam įteiktas šis garbingas apdovanojimas - tiek metų praėjo nuo to laiko, kai buvo įteikta pirmoji Nobelio Taikos premija (nuo 1901 metų). Todėl į šias jubiliejines iškilmes buvo pakviesti visi gyvi Nobelio Taikos premijos laureatai. Iš viso jų atvyko apie trisdešimt. Nebuvo tik palestiniečių prezidento Jasiro Arafato ir Izraelio užsienio reikalų ministro Šimono Pereso. Jie yra gavę 1994 metų Nobelio Taikos premiją kartu su jau nužudytu Izraelio premjeru Icchaku Rabinu.
K.Ananas, kilęs iš Afrikos, Ganos valstybės, yra 63-ejų metų amžiaus. Nobelio komitetas, į kurį įeina penki nariai, K.Ananą nusprendė apdovanoti pagerbiant jo darbą dėl "geriau organizuoto ir taikesnio pasaulio". Tačiau kai kurie žmogaus teisių gynėjai kritikavo tokį sprendimą, motyvuodami tuo, kad K.Ananas neįstengė sustabdyti žudynių Ruandoje ir buvusioje Jugoslavijoje. Abejones dėl apdovanojimo kėlė ir pats laureatas, iškilmių išvakarėse sakęs, kad, "atrodo, beveik netinkama priimti Taikos premiją, kai taikos ir saugumo dar neturi tiek daug žmonių įvairiose pasaulio vietose".

Tačiau gruodžio 10-ąją premija buvo įteikta. Kaip vyko ši ceremonija?

Į didžiulę Oslo Rotušės salę jau iš anksto rinkosi svečiai. Pagal specialius pakvietimus jų atėjo keli šimtai - minėti praėjusių metų Nobelio taikos premijos laureatai, diplomatinio korpuso darbuotojai, , Jungtinių Tautų oficialūs pareigūnai, Norvegijos visuomenės atstovai. Tai buvo daugiausia solidaus amžiaus vyrai ir moterys (kitaip nei Lietuvoje, kur įvairiuose oficialiuose priėmimuose ar iškilminguose renginiuose įprasta gausiai matyti jaunus veidus). Kadangi apdovanotųjų buvo du - pati JT organizacija ir jos generalinis sekretorius, tai piniginę premiją, kurią šiemet sudarė dešimt milijonų Švedijos kronų (apie 950 tūkst. JAV dolerių), šie abu premijos gavėjai ir turės dalintis. Taip pat buvo įteikti auksinis medalis ir diplomai. Diplomo tekste apie premijos skyrimą didelėmis raidėmis išryškintas Alfredo Nobelio vardas ir pavardė. Už pačią JT Organizaciją premiją priėmė JT Generalinės Asamblėjos pirmininkas, Pietų Korėjos užsienio reikalų ministras Han Sengsas. Premiją teikė Nobelio komiteto pirmininkas Gunnaras Berger. Ceremonijoje dalyvavo Norvegijos karalius Haraldas.
Po apdovanojimo svečiai atsistoję ilgai plojo, po to salės priekyje, laisvoje erdvėje, ėjo sveikinti apdovanotųjų. Ir man teko laimė paspausti K.Ananui ranką. Pasveikinau ir jo žmoną, gan simpatišką, už vyrą gerokai aukštesnę (ji yra baltoji). Teko pasisveikinti ir trumpai prisistatyti Norvegijos karaliui.Tai aukšas, šiauriečio tipo vyriškis.
Gavęs apdovanojimą, K.Ananas pasakė trumpą padėkos kalbą. Po pertraukėlės vyko ilgoka improvizuota spaudos konferencija. Ją vedė Robertas Mannas. K.Ananas kalbėjo apie naujas grėsmes pasaulio taikai ir pabrėžė būtinybę gerbti žmogaus teises. Jis metaforiškai kreipėsi į afganų kūdikį, gimusį tąryt Afganistane. K.Ananas išsakė ir tokius susirūpinimą reiškiančius žodžius: "Į trečią tūkstantmetį įžengėme per ugnies vartus. Jeigu šiandien, po rugsėjo 11-sios siaubo, matome geriau ir toliau, mes suprasime, kad žmonija nėra daloma. Naujos grėsmės nedaro skirtumo tarp rasių, tautų, religijų".
Oslo Rotušės pastatas yra statytas apie 1950-uosius. Jis yra šiuolaikinio stiliaus. Įėjus į didžiulę salę, kur vyko premijos įteikimo ceremonija, "pasitinka" didžiulis paveikslas. Salė ryškiai apšviesta, skoningai papuošta, pritaikyta dideliam svečių skaičiui.

Ar nesijautė įtampos dėl teroro grėsmės, kurios nuojauta dabar tvyro ne tik Amerikoje, bet ir beveik kiekvienoje Europos šalyje?

Ta grėsmės nuojauta tvy-rojo aplink Rotušę ir įeinant į ją. Buvo imtasi griežtų saugumo priemonių: ant Oslo namų stogų, netoli Rotušės, buvo išsidėstę snaiperiai, matėsi dideli apsaugos darbuotojų būriai. Į patį Rotušės pastatą svečiai negalėjo įsinešti mobiliųjų telefonų (labiau dėl galimo trukdymo), taip pat magnetofonų, fotoaparatų. Turėjau palikti ir mažą, dviejų degtukų dėžučių dydžio radijo aparatą. Juk teroristas gali pasinaudoti bet kuo. Užtat po trumpo "pasibuvimo" prie švediško stalo išėjus į miestą, jautėsi džiaugsminga prieššventinė nuotaika: vitrinos spalvingai išpuoštos, gatvėse irgi pilna įvairiausių kalėdinių - naujamečių papuošimų ir pan. Malonu buvo mestelti nors trumpą žvilgsnį į Norvegijos sostinę. Gaila, dėl laiko trūkumo negalėjau dalyvauti dideliame vakaro pokylyje. Bet ir tai, ką teko patirti per šias iškilmes, palieka malonų įspūdį.