Globalizmo viražai

Pokalbis su publicistu ir žurnalistu Viliumi Bražėnu

Vilius BRAŽĖNAS - žymus lietuvių išeivijos Amerikoje publicistas, ilgametis žurnalistas, tarptautininkas, išleidęs dvi politologines knygas "Sąmokslas prieš žmoniją" ir "Nauja pasaulio santvarka?", antikomunistine bei tautų laisvės tematika apie tūkstantį kartų kalbėjęs amerikiečių ir lietuvių auditorijose. Skaitydamas paskaitas amerikiečiams, du kartus apkeliavęs Ameriką. V.Bražėno dėka apie Baltijos šalių laisvės kovą išgirdo milijonai amerikiečių. Jis rūpinasi kiekvienu Lietuvos žingsniu pasaulyje ir nelieka abejingas tam, kas vyksta pačioje Lietuvoje. Rugsėjį-spalį lankęsis Lietuvoje, dabar jis vėl atvyko į Lietuvą, kad galėtų dalyvauti gruodžio 15-ąją Kaune vyksiančioje konferencijoje apie globalizaciją.

Pastaruoju metu žodis "globalizacija" tampa vis populiaresnis žiniasklaidoje. Anksčiau šito žodžio lyg ir nebuvo.

Įsidėmėtina, kad aš pats dar prieš trejus metus praleidau bibliotekoje nemažai laiko, peržiūrėdamas naujausias enciklopedijas ir net didžiausią anglų kalbos žodyną, ieškodamas žodžio "globalizacija". Nieko panašaus negalėjau rasti.
Viešumon tą klausimą pirmieji iškėlė dešinieji, jau prieš daugelį metų sakydami, kad yra agresyvių internacionalistų, kurie bando sukurti vieną pasaulio vyriausybę arba naują pasaulio santvarką. Dešiniųjų spaudoje apie tai buvo plačiai rašyta. Kairieji, liberalai ir valdančiosios klasės spauda apie tai tylėjo. Po Persijos karo prieš Iraką spaudoje pasirodė tokia antis, kad prezidentas D.Bušas (vyresnysis) su savo patarėju, plaukiodami greitlaiviu jūroje, sugalvojo šio reiškinio pavadinimą: "naujoji pasaulio santvarka".
Bet gerokai prieš šį įvykį jau daug kas buvo vartojęs šią sąvoką spaudoje. Ir aš pats apie tai jau 1975 metais buvau rašęs savo knygoje "Sąmokslas prieš žmoniją".
Terminas "viena pasaulio santvarka" arba "viena pasaulio valdžia" turi plačią reikšmę. Todėl buvo pradėtas vartoti gana miglotas žodis "globalizacija". Prie globalizacijos yra neteisingai priskiriami normalūs kultūriniai pasikeitimai, transportacijos, komunikacijos pažanga ir kitos sritys. Daug kas susipainioja tuose apibrėžimuose, taip pat ir ekspertai. Tiksliau - bijoma prievartinės, žmonių ir tautų laisvę naikinančios globalizacijos. Prieš "prievartinę" globalizaciją ir popiežius Jonas Paulius II yra pasisakęs. Jis apie tai pareiškė Vatikane 50-ies pasaulio mokslininkų konferencijoje globalizacijos klausimu.

Globalizacija paprastai apibūdinama taip: tai yra laisvas prekių, žinių, investicijų, žmonių judėjimas per sienas. Atrodo, tai sveikintina. Gal galėtumėte pakomentuoti?

Tai reiškia, kad nebebus sienų. O jeigu nebebus sienų, pasaulis bus viena didelė valstybė. Tuomet reikia vienos pasaulio vyriausybės. O kas ją rinks? Ar bus surengti laisvi visuotiniai rinkimai? Ar bus atsižvelgta į žmonių nuomonę, panaikinant sienas ir paskiriant vyriausybę?

Tada iš čia ir kyla klausimas, ar nenukentės mažų tautų kultūros?

Tikrai taip, bet ne tik mažų, bet ir didelių. Jau prieš penkiolika metų leidinyje "Sovetskaja Rossija" (Tarybinė Rusija), susirūpinęs rusiškos kultūros sunaikinimu, apie naują pasaulio santvarką rašė vienas profesorius. Amerikiečiai taip pat labai rūpinasi savo kultūra. Jie tai vadina The way of life (įprastas gyvenimo būdas).
Kita vertus, didžiosios valstybės prarastų savo konstitucines teises. Ir žmonės netektų visų savo laisvių: politinių, spaudos, kalbos, ginklo turėjimo ir t.t. Nukentėtų valstybių suverenitetai. Vietoj prezidento, parlamento būtų paskirti gubernatoriai, taip, kaip nacių okupacijos laikais.

Pastaruoju metu lietuviškoje spaudoje pastebėjau kaltinimus nepritariantiems globalizacijos idėjai. Na, kad ir "Lietuvos ryte" (2001 09 12) Belgijos ministras pirmininkas savo atvirame laiške globalizmo priešininkus vadina einančiais prieš srovę, o "Respublikoje" (2001 09 13) rašoma, kad "...prie vis galingesnio antiglobalistinio judėjimo prisideda vis tamsesnės, vis mažiau prognozuojamos jėgos - anarchizmas, terorizmas ir t.t."

Tai senas sovietinis metodas. Tokios sąvokos buvo taikomos tiems, kurie ėjo prieš "srovę": "liaudies priešas", "antivalstybininkas". Iš tikrųjų pati Tarybų Sąjunga ėjo prieš "srovę", prieš žmonijos pažangą ir galų gale dingo. Ta "srovė" teka "aukštai", valdančioje klasėje, didžiojoje žiniasklaidoje ir aukštojoje akademijoje. O "apačioje", žmonių masėse, tos "srovės" nėra. Mažai kas iš jų nori globalizacijos, išskyrus tuos, kurie tikisi "aukso kalnų", kad nereikės dirbti ir t.t. Technologinė, transporto, informacijos pažanga - tai yra srovė, prieš kurią negalima eiti, nes ji vystosi savaime taip, kaip iš vieno rato atsirado keturių ratų vežimas, vėliau - garo mašina, vidaus degimo variklis, automobilis ir t.t. Prieš tą srovę niekas nenori eiti, išskyrus musulmonus fundamentalistus, kurie kai ką atmeta. Tačiau jie neatmeta nei raketų, nei ginklų. Atmeta tik su kultūra susijusią technologijos pažangą: filmus, kai kurias televizijos laidas.

Ką galėtumėte pasakyti apie skandalingas riaušes Sietle, Geteborge, Genujoje?

Yra dvi grupės, kurios priešinasi globalizacijai. Dešinieji antiglobalistai tokiose demonstracijose nedalyvauja. Jie veikia intelektualinėse sferose: spaudoje, susirinkimuose ir t.t. O kairieji yra įpratę rengti demonstracijas su raudonomis ir kitų spalvų vėliavomis. Šitą veiklą pratęsia gamtos saugotojai - žalieji, ruošiantys taikias demonstracijas. Anot jų, viena pasaulio valdžia būtų valdoma korporacijų, kurios su niekuo nesiskaito. Jie protestuoja prieš globalizaciją, bijodami, kad tai gali pakenkti gamtai. Prie jų prisideda darbininkų unijos. Tokiomis aplinkybėmis visada atsiranda mušeikų ar chuliganų. Iškyla "globalinis chuliganizmas". Bet yra klausimas: kieno naudai tie laužymai, daužymai, deginimai? Aišku, tai daroma globalistų naudai. Taip taikios demonstracijos praranda dėmesį ir viskas nukrypsta tik į chuliganizmą. Laimi patys globalistai. Tikriausia jie prisideda prie demonstracijų organizavimo. O chuliganų, norinčių daužyti, surasti nesunku. Juo labiau jiems sumokėjus ar leidus pasilinksminti ir išgerti. Remiantis tuo paskelbiama, kad antiglobalistai yra chuliganai.

Lietuvos žiniasklaidoje buvo minima Tarptautinė globalizacijos ekspertų komisija. Gal galėtumėte paaiškinti, kokias funkcijas ji atlieka?

Aš jau seniai domiuosi globalinėmis politinėmis problemomis. Esu labai daug skaitęs apie tai ir nemažai parašęs. Bet apie tokią Tarptautinę globalizacijos ekspertų komisiją nesu girdėjęs ir nieko apie ją negalėčiau pasakyti. Aš abejoju, ar iš viso yra tokia komisija. Vadinasi, kalbant apie globalizaciją ir, dar daugiau, kažkokį antiglobalistų sąmokslą (dėl teroro išpuolių JAV rugsėjo mėnesį) kai kada prikalbama nesąmonių.

Kodėl taip staiga atsirado prieštaravimų ir globalizavimas tapo blogas?

Blogas jis netapo staiga. Jis jau buvo blogas, kai persai globalizavo pasaulį, kai Hitleris, Leninas, Stalinas bandė globalizuoti pasaulį. Jis yra blogas ir dabar, kai Vakarų ir Rytų globalistai (drauge sudėję savo pastangas) bando globalizuoti pasaulį. Jie visi bandė kurti vieną pasaulio valdžią. Tiktai anksčiau žodis "globalizacija" nebuvo vartojamas.

Ką galėtumėte pridurti, siekdamas apibūdinti globalizavimą?

Globalistai žada taiką, sakydami, kad religija ir tautiškumas kelia karus. Jie reikalauja vienos religijos ir vienos tautybės.
Taikos palaima priklauso nuo to, kas taikos metu valdo. Profesorius R.J.Rummel savo knygoje "Death by Governement" (Vyriausybės nužudyti) teigia, kad praėjusiame šimtmetyje (baigiant 1987 metais) karo frontuose (tarptautinių ir civilių karų kautynėse) žuvo 38,5 mln. karių. Tačiau pamirštama pasakyti, kad 15 totalitarinių vyriausybių nužudė 151 mln. savo piliečių. Vadinasi, taikos metu nužudyta keturis kartus daugiau žmonių nei frontuose. Štai ką reiškia vadinamoji taika. Todėl ir sakau, kad daug kas priklauso nuo vyriausybės, kuri turi palaikyti taiką. Pabandykim įsivaizduoti, kokia būtų vieno pasaulio vyriausybė. Ar ji galėtų būti demokratinė? Jei visos tautos būtų pavergtos, tai tik valdantieji turėtų balsą.

Savo knygoje "Sąmokslas prieš žmoniją" esate minėjęs apie vieną paskaitos klausytoją, kuris pareiškė: "Kadangi jūs nesate gimęs Amerikoje, nežinote vieno svarbaus dalyko: amerikiečiai gali būti užmigę, tačiau, kai pabunda, tai saugokis!..". Ar galima šitą posakį pritaikyti dabartiniams įvykiams?

Globalistai tokias krizes vadina globaline kova prieš terorą. O paprasti amerikiečiai nekalba apie globalizmą, jie šaukia "God bless America!" (Dieve, laimink Ameriką!). Amerikietiškas patriotizmas šiuo metu yra labai pakilęs. Galėčiau pateikti neįtikėtiną pavyzdį. Kai prezidentas po teroro aktų sakė savo pirmą kalbą Kongrese, vyko futbolo rungtynės. Per pertrauką garsiakalbyje buvo įjungta prezidento kalba. Pasibaigus pertraukai, sportininkai grįžo į aikštę. Jiems nerūpėjo niekas kitas, išskyrus varžybas. Žmonės tiesiog nušvilpė žaidėjus, neleido tęsti rungtynių ir toliau klausėsi prezidento kalbos. Tokia žiūrovų reakcija parodė, kad buvo skaudžiai užgauta amerikiečių (visų rasių) savigarba. Vadinasi, globalistai bando krizę suglobalinti, o amerikiečiai - sunacionalina.

Grįžkime į Lietuvą. Spalio pradžioje Grūto parko įkūrėjo darbas buvo įvertintas vadinamąja alternatyvine Nobelio taikos premija. Tiksliau, JAV Harvardo universiteto apdovanojimu. Ką apie tai galvojate?

Tokios rūšies "parko" įsteigimas yra teisingumo ir pilietinio padorumo sąvokų apvertimas aukštyn kojomis. Ar gali kas nors įsivaizduoti Izraelyje galeriją paveikslų, vaizduojančių išdidų Hitlerį, ordinuotą maršalą Geringą bei nacių simboliais pasidabinusius Himlerį, Rozenbergą, Eichmaną?
O kalbant apie Harvardo universiteto "alternatyvinę" Nobelio premiją, belieka tik nurodyti, kad Amerikoje dažnai išgirsite antikomunistų pastabą: "Harvardas bus paskutinė komunizmo tvirtovė".

Dėkojame už pokalbį.

Kalbėjosi Elona GUBAVIČIŪTĖ

© 2001 "XXI amžius"

 

Vilius Bražėnas

Algimanto ŽIŽIŪNO nuotrauka